Apie kalėdines dovanas, draugus ir obuolių sūrį

















Per šias Kalėdas visiems dovanojom tai, ką pagaminom savom rankom, ką patys sugalvojom. Išdalinom per rudenį subrendusį alyvinių obuolių actą, meduolius, džiovintų vaisių triufelius ir obuolių sūrio saldainius. Pagal "Lietuvos virėją" gamintas obuolių sūris mūsų virtuvėje brendo nuo rugsėjo mėnesio ir prieš Kalėdas virto minkštomis obuolių karamelėmis.

















Obuolių sūrio istorija gana paprasta – jei eksperimentuoji pagal Zawadzką – tai eksperimentuoji iki galo. Rudenį, bobutės sode užderėjus gausiam obuolių derliui, nusprendžiau išvirti visai šeimai obuolių sūrių. Bet ne pagal patikrintą mamos receptą, o naujoviškai, pagal Zawadzką. Šis mano užsispyrimas nebuvo pati didžiausia klaida. Didžiausia klaida buvo cukraus svėrimas iš akies ir nepakankamai kritiškas recepto skaitymas, dėl ko obuolių masę teko kaitinti du vakarus ir galutinis rezultatas vis tiek nebuvo toks, kokio norėjau – sūrio masė sustingo, tačiau liko gana lipni. Tikrai reikėjo mažiau cukraus, nei siūbtelėjau.

















Nepaisant to lipnumo, prieš Kalėdas šiaip ne taip suraikėm sūrį piršteliais ir per naktį juos padžiovinę virtuvėje supjaustėme dar mažesniais kąsniukais, kuriuos baigiau formuoti rankomis ir apvoliojau cukruje. Tokius cukruotus kamuoliukus pakavome į celofaninius maišelius kartu su meduolinėmis širdelėmis ir džiovintais obuoliukais. Keletą atlikusių obuolių sūrio pirštelių padžiovinau ilgiau ir susukau į kepimo popierių – bus kuo pavaišinti svečius – vasarį kaip tik rengsiu welcome party atvykstančiai savanorei italei Elenai.


Originalus receptas

1 kg obuolių,
1/2 kg cukraus,
truputis apelsinų žievelių,
cinamono ir gvazdikėlių.

Iškeptus sultingus obuolius pertrinti per rėtį, sudėti į puodą ir valandą virti maišant, kad neprisviltų. Vienam kilogramui obuolių reikia 1 kg cukraus [o štai čia suklydau antrą kartą, nes nesupratau, kad turima mintyje ne obuoliai, o jau iškeptų obuolių masė – R.]. Kai gerai pavirs, įdėti išvirtų susmulkintų apelsinų žievelių, truputį stambiai sugrūsto cinamono ir gvazdikėlių, išmaišyti ir baigti virti ant mažos ugnies, vis tikrinant, ar jau išvirė: sudrėkinti audinį, išgręžti, padėti ant jo šaukštą masės, jeigu obuolių masė nelimpa prie audinio, vadinasi, ji jau išvirusi. Tada sukrėsti į surmaišį arba paprastą maišelį ir paslėgti. Jeigi obuoliai nepakankamai išvirę, sūrį reikia padžiovinti krosnyje.

Iš obuolių sūrio galima išpjauti skrituliukus, juos pavilgyti sirupe, pabarstyti grūstu lediniu cukrumi ir pašauti į krosnį, kad apdžiūtų. Vietoj cukraus galima naudoti medų.


Patirtis ir patarimai

Kaip jau pasiguodžiau pradžioje, neteisingai paskaičiavus cukraus kiekį – ilgai stovėjau prie puodo su pliurpsinčia obuolių koše. O tada dar kaitinau ją ir antrą vakarą. Ir tas stovėjimas prie tamsėjančios, bet niekaip nebaigiančios iki galo sutirštėti obuolių masės buvo labai labai nuobodus... ir spėjau įsiminti, kad teisingos propocijos (ačiū, mama!):

1 kg obuolių – 200-250 g cukraus

Apie skonį. Apelsino žievelės ir prieskoniai tikrai labai praturtino obuolių sūrio (ar geriau iškart vadinti jį saldainiais?) skonį. Tikrai puiki idėja sūrį pagardinti ne tik riešutais, aronijomis, bet ir apelsinų žievelėmis, gvazdikėliais.

















Kartosiu kitais metais (teisingomis proporcijomis), nes man, broliui ir Nerijui patiko aplesinais kvepiantis šio eksperimento rezultatas.





















Tarpušventį nužymėjo virtinė susitikimų – keliavom, dalinom ir priėmėm dovanas, viešėjom visą paskutinę senųjų metų savaitę. Ir nors prieš iškeliant koją iš namų vis padejuodavau, kad baisiai trokščiau per šventes banaliai prasnausti savo lovoje, šiandien suprantu, kad visi šie susitikimai, pasišpilkavimai, artimųjų šypsenos, begalinai sėdimai prie bendro stalo ir buvo pati tikriausia kalėdinė dovana, verta visų nuvažiuotų kilometrų. Nes pasibaigę metai buvo apie meilę ir apie draugus. Apie buvimą greta ir vienas su kitu. Apie buvimą nevienam.

O kaip kitaip? Kai skubėdami atsisakėm užsukti pas mano pusseserės šeimą, sprogusi padanga viską sudėliojo į vietas ir drauge su jos šeima praleidome puikų vakarą. Nes praėję metai – buvo apie mylimuosius ir draugus. 

Komentarai