2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Obuolinis prancūziškos tešlos mozūras

Žinau, kad ne obuoliai šiandien yra turgaviečių karaliai. Sekmadienį pati įsitikinau, kad jau senokai prasidėjo belgiškų braškių sezonas (kaip bebūtų keista, jos gausiai dera net šioje lietingoje karalystėje), iš svetur vienas paskui kitą keliauja įvairiausi melionai, arbūzai, tamsios trešnės ir dar nelabi prinokę abrikosai. Jei būtų galima spręsti pagal turgaus prekeivių šūksnius, tuomet sakytum, kad prasidėjo vasara. O kokių tų reklamos šaukinių turguj galima išgirsti! Klausia pirkėjas žuvininko, ar geros midijos, o tasai iškart surimuoja bonnes comme des bonbon (geros, kaip ledinukai). Tuo tarpu už kelių žingsnių plyšauja trešnių pardavėjas "pažvelk man į akis - jos tikrai šviežios! Aijajjajjaiiiii! Eikš, eikš, eikš!", neatsilieka šalia jo įsikūręs daržovių prekijas un euro, un euro madame un euro! (vienas euras, vienas euras, ponia, vienas euras). Ir taip vienas per kitą. Prekiją balsas peni.


Tai prie ko čia tie obuoliai. Obuolius pirkau paprasčiausioj parduotuvėj. Net nežinau, kur jie augo, bet man nelabai tai ir rūpėjo, nes ruošiausi broliui kepti kelioninį gimtadienio pyragą. O brolis man svarbesnis nei sezoniniai vaisiai ir dažovės sudėti kartu. Dar gi, ruošėmės kelionei palei Mozelį, tai reikėjo tokio pyrago, kuris išgyventų vežiojimą automobiliu. Šitas išgyveno :)


Originalus receptas

2 šaukštai grietinės,
1 trynys,
2 kiaušiniai,
400 g miltų,
200 g cukraus,
10-12 obuolių,
1-1,5 stiklinės cukraus,
žiupsnelis cinamono.

2013 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Apkeptas karpis

Žuvį mes valgome savaitgaliais, kai kokią vieną kitą susigaunam turguje. Pasirinkimas čia tikrai nemažas, tik svarbu tinkamu laiku aplankyti žuvų prekyvietę, kad galėtum ilgiau pasukti galvą, ko šiandien nori. Ragavom jūrinių ešerių, skumbrių, menkių, plekšnių ir jūros liežuvių, upėtakių, kuprių ir lašišų, barzdočių ir doradų, vėjažuvių ir porą tokių, kurių pavadinimų iki tol nežinojau ir po to pamiršau, kriauklių visokių ir krevečių.

Dažniausiai parsineštas žuvis aš kepu oraitėje - kad mažiau galvą reikėtų sukti, kaip ir kiek laiko ir nereikėtų  trypčioti palei keptuvę. Turguje išvalytą (kiekvieną kartą mėgaujuosi, kai žuvininkas paklausia, ar išvalyti žuvį, o aš atsakau, kad taip, žinoma, taip) žuvį nuplaunu, pasūdau, įpjaunu prie stuburo 2-3 rėžius, į juos įspraudžiu po sviesto-citrinos-petražolės-pipirų gniutulėlį ir pusvalandžiui į orkaitę. Mmm, gerumėlis, net mano vyras, kuris šiaip jau yra iškasęs karo šakutę prieš žuvis, valgo.

Bet šį kartą taip užsimaniau elementariai keptos žuvies, kad nepaisiau ir savojo nemeilės tokiai žuviai... Tokiai, kokią kepa po sėkmingos žvejybos: supjausto gabalais, pasūdo, pavolioja miltuose ir į karštus riebalus. Pabarstytai kapotais svogūnų laiškais ir krapais, pašlakstytai citrinos sultimis... Et, gerumėlis!


Originalus receptas

1,5-2 kg karpio,
druskos,
2 kiaušiniai,
6-7 džiūvėsėliai,
2 šaukštai sviesto,
petražolių lapų.