2017 m. sausio 8 d., sekmadienis

Apie kalėdines dovanas, draugus ir obuolių sūrį

Per šias Kalėdas visiems dovanojom tai, ką pagaminom savom rankom, ką patys sugalvojom. Išdalinom per rudenį subrendusį alyvinių obuolių actą, meduolius, džiovintų vaisių triufelius ir obuolių sūrio saldainius. Pagal "Lietuvos virėją" gamintas obuolių sūris mūsų virtuvėje brendo nuo rugsėjo mėnesio ir prieš Kalėdas virto minkštomis obuolių karamelėmis.

2016 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Ciao, 2016-ieji, sveiki atvykę, 2017-ieji!

Rytą pradėjau su Anthony Bourdainu. Kol Nerijus dar snaudė paskutinį ryto sapną, pradėjau sklaidyti per Kalėdas gautą "Apetites: A Cookbook". Autorius išlaiko savą stilių - ironijos apsčiai, o dauguma fotografijų - reto šlykštumo: užsklandos pilnos nukapotų vištų galvų, susirietusių naguotų kojyčių, silikoninių pirštų ir ausų, vaškinių silkių, nuorūkų, apkramtytų makaronų, padažų tiškalų ir brūžių. Visa tai puikiai dera su "fuck dessert", "goddamn muffins", "shitload of eggs" ir kitais stiliaus perlais. Ir nepaisant visko, intro skirtas tėvystės išpažinimui, o knyga - nuoširdžiam ir teisingam maistui.

Dar tikrai nieko neišbandžiau, tačiau turėjau geriausių intencijų - pagaminti kokį nors burdenišką desertą senųjų metų palydėtuvėms. Cha, ironija - atsiverčiau knygos galą ir radau aiškiai parašyta, kad "fuck dessert" ir nėra geresnio deserto už Stiltoną. Na ir gerai. Pritariu. Už tai visada galiu pasikliauti Zawadzka ir jos "Lietuvos virėja". Jūs irgi Naujų metų sutiktuvėms dar spėsite išsikepti vokiškų cukrinių sausainiukų [prie Chadeau arba šokolado ("Geduldskuchen")], puikiai tinkančių prie saldžių desertininių vynų. O jei ne - viską išgelbės Stiltonas.

2016 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Tai nutiko Lvove ir citrininis ukrainietiškas mozūras



Lvovas mano nauja meilė. Įsižiebė ji iš antro žvilgsnio. Nors ne, jau pernykštis vakaras Lvove privertė sunerimti, jog taip paprastai mudviems čia viskas nesibaigs. Ir nesibaigė. Grįžau pas jį įtardama, kad jausmai gali būti abipusiai.

2016 m. rugpjūčio 16 d., antradienis

Avietiniai, žemuoginiai arba vyšniniai torčiukai ir pusdienis Rygoje

Visuomet atostogaudavau rugpjūčio mėnesį - iškentėdavau mieste visą liepą ir gaudavau beveik šventą galimybę atsikvėpti, paskaičiuoti žvaigždes, žiogus ir grybus iki pat rugsėjo. Šiais metais įpročius kiek pakeitėm ir pirmą atostogų dalį išgyvenome birželio pabaigoje Toskanoje, o dvi ramias savaites pasilikome rugpjūčiui. Ir jos tikrai buvo ramios - lietus netrukdė nei ilgai miegoti, nei su knyga vartytis lovoje iki pat pietų. Taip padieniui suskaičiau naujai "Kitų knygų" perleistus brolių Strugatskių "Pikniką šalikelėje" ir "Sunku būti dievu", pabaigiau anksčiau pradėtą V. Papievio "Odilę" ir nebeturėdama ką daugiau skaityti, į skaityklę parsisiunčiau "Medium Raw", kurio taip ir neprisiruošiau paragaugti.

2016 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienis

Grietininiai sausainiai ir atostogos Toskanoje

Mažąsias vasaros atostogas leidome Toskanoje. Kelionė buvo tokia nei tai labai sėsli, nei tai pareikalavusi nuolatinės parengties vietovių kaleidoskope. Pakėlę sparnus į Italiją svajojome apie tingų mėgavimąsi saule, jūra, vynu, maistu ir neperskaitytomis knygomis, bet vos tik pastatėme po koją ant itališkos žemės - pajutom nenumaldomą norą judėti nuo taško A į tašką B, tada į tašką C, tašką D ir taip toliau per visą itališką abėcėlę. Įtempus vadeles, tačiau pavyko išlaviruoti tarp pussveikio proto ir trokštų malonumų: Cinque terre, Viareggio, Livorno, Pisa, Lucca, San Miniato, Pistoia ir vėrinys mažų kalnų miestelių.