2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

Puikieji trynių žagarėliai

Vakar mūsų namuose buvo susirinkę draugai "lietuviškai užstalei". Kažkurią tai dieną, bečirškinant pas KoLą raclette, tokia nostalgija baltai mišrainei užplūdo, kad beveik spontaniškai gimė mintis susiburti prie bendro netikrų zuikių, mišrainių ir šaltienų stalo. Kas gyvenate ne Lietuvoje, žinote tą tokį staigiai užgimstantį bulvinių blynų, balandėlių, bulvių plokštainio ir kitus panašius ilgesius. Taigi tikrai suprasite. O mums buvo taip nuodėmingai gerai, kad dar šiandien sunku apie maistą galvoti. Na, žinot, kaip būna po giminių balių. Silkutė, liežuvis, medutis, šakotis, tinginys, žagarėliai ir jokių belgiškų triufelių (beveik) ar prancūziškos pâtisserie įmantrybių.

Žagarėlių, tiesą sakant, užsigeidė mano vyras, prisiminęs keptuosius tetos Zoselės. Iškart prisipažinsiu, kad man neteko jų ragauti, bet esu tikra, kad niekada ir nepavyktų nurungti mielinių Zoselės žagarėlių. Net ir nebandžiau, ir nebenadysiu. Vietoj to, pasinaudojau proga atsiversti senokai besklaidytą "Lietuvos virėją", kur pateikti net 7 skirtingi žagarėlių receptai: mielinių, grietininių, su vynu, su tryniais, kočiotų ar iššvirkštų tiesiai į verdančius riebalus.


Originalus receptas

6 tryniai,
0,75 stiklinės cukraus, 
0,75 stiklinės grietinėlės,
2,5 stiklinės miltų,
0,75 stiklinės sviesto su taukais.
Cukraus ir cinamono žagarėliams pabarstyti.

2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

Kriaušės daržovių patiekalui

Labai įdomu stebėti savo besikeičiantį skonį. Tikriausiai dabar kažkoks perversmo laikas, kuris nurims sutiksėjus dar vienam septynių metų periodui. Juk sako, kad žmogaus skonis keičiasi kas septynerius metus. Jei padalinčiau savo amžių iš 7, tai atsidurčiau beveik pusiaukelėje tarp dviejų septynetukų, bet gi negali tikėtis, kad mėgiami skoniai gali pasikeisti per naktį. Todėl daugiau stebiu. Jau nuo pavasario pabaigos teikiu pirmenybę sausiems vynams, tikrai tamsiam šokoladui (na, 85-100 proc.), daržovėms ir vaisiams. Kažkaip mažiau besinori mėsos, nors ir taip retai būdavo, kad gaminčiau mėsą todėl, kad pati jos baisiai trokščiau. Dažniau todėl, kad taip paprasčiau, nei sukti galvą, ką čia skanaus išrasti iš salotos ar burokėlio. Todėl bevartydama "Lietuvos virėją" paskutiniu metu abejingai praverčiu mėsos kepsnius ir sočias sriubas. Gal dar ir todėl, kad Briuselyje visu skaistumu šypsosi ruduo, kasdien giedrame danguje ant šonų vartosi balti debesėliai, parkuose lėtai gelsta lapai, soduose į pintines ima prašytis obuoliai ir kriaušės. Šių metų ruduo man toks jaukus ir mielas. Gal todėl, kad mintys jau pradeda suktis apie grįžimą į Lietuvą ir užplūsta gailestis prisijaukintam miestui ir šaliai. Po truputį mintis "ko nebedarysim čia" keičia idėjos ir džiaugsmai "ką tokiu metu veiksim Lietuvoje".


Originalus receptas

5-8 kriaušės,
1-2 džiūvėsėliai,
1 šaukštas sviesto.