2013 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Kūčios

Kalėdų skardinėse dėželėse laukia prieskoniniai meduoliai, prėski kūčiukai, brandintas džiovintų vaisių pyragas ir ...viskas. Trumpas mano šventinis meniu, nes lekiu namo, kur viskuo pasirūpina tėvai ir mano bobutė. Net ir galvos dėl Kūčių vakaro nereikia sukti - visuomet daugmaž tie patys patiekalai ir tos pačios jaukios tradicijos - šieno sauja po lino staltiese, Dievo pyragas, vaškinė žvakė, bendra malda ir lėkštė netikėtam svečiui, tolimai išvykusiam artimam žmogui, vėlėms. Visuomet metų spėjimas iš ištraukto šiaudo, atmintini prisiminimai apie anksčiau, drauge, vaikystėje, seniai seniai valgytas Kūčias. Apie tuos, su kuriais sėdėta prie stalo ir kurių trūksta. Ir būna labai jauku ir nebijau, kad naktį keletą kūčiukų į kišenę įsimes besišypsanti dieduko Antano ar proprodieduko Simono vėlė. Juk jie man savi. Ypač tą naktį.

O ir ant stalo mūsų namuose kiekvienais metais dedamos keptos ir sūdytos žuvys, patiekalai su ir iš džiovintų baravykų, sūdyti ir arba marinuoti grybai, burokėlių mišrainė, juoda duona, kūčiukai, obuoliai, spanguolių kisielius, riešutai ir šutinti kviečiai su medaus sirupu. Štai taip paprastai, po dienos sauso pasninko, sužibus pirmai žvaigždei, sėdam prie šeimyninio stalo. Laužiam Dievulio pyragą ir linkim vienas kitam iš visos širdies.

Jums irgi linkiu svarbiausių, mano manymu dalykų - duonos ir druskos, darnos ir ramybės šeimoje bei širdyje, atviros draugystės ir pilnų saujų nuoširdaus juoko. Tegu viskas, kas Dievulio Jums suplanuota, būna lengva ir atneša naujų patirčių bei supratimų.

Rūta

2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

Puikieji grikiniai pasninko blynai

Vis užmetu akį į kalėdinėmis spalvomis mirgančius tinklaraščius. Kur raudona, kur balta, bet visur šventinis jaudulys ir šurmuliavimas. Vieni šias metų šventes sutiks naujuose namuose, kiti suks galvą kaip ir kuo nustebinti prie stalo susibursiančią pagausėjusią šeimą, svečius ir save pačius. O aš niekaip šiais metais nepajuntu tos "kalėdinės dvasios". Gal pirmininkavimas kaltas, o gal veikiau pavasarį nei gruodžio vidurį primenantis Briuselio oras - vis dar žaliuojantys medžiai, giedras dangus, šilta (!) saulė, virš galvos pralekiančios salotinės papūgos. Ir jei ne gatves išmarginusios girliandos ir senamiesčio gatvelėmis vilnijantis kaitinamo vyno aromatas, kažin ar tikėčiau, kad už 6 dienų drauge su namiškiais ruošimės Kūčių vakarienei. Todėl man vis dar pasninkas su po truputį stiprėjančia Kalėdų nuojauta.


Originalus receptas

3 stiklinės grikių miltų,
1 stiklinė kveitinių,
druskos,
26 g mielių,
2-3 šaukštai aliejaus.


2013 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

Lengvai pagaminamas ir nebrangus kiškienos paštetas

photo by Ruta StK
Paskutiniai du savaitgaliai buvo pilni naujų skonių - su kompanija sudalyvavom nedidelėje vyno šventėje, o praeitą ketvirtadienį ragavome mišelininių šefų užkandžius vienoje Briuselio aikščių. Buvo gardu kaip du medu. Keista, vieni patiekalėliai buvo tokie, kaip išmintingos asmenybės žodžiai - klausai ir galvoji, kad taip pasakyti galėtum ir pats. Kiti - buvo tokie visiškai mišelininiai, kuriuose dera ilgai troškintas veršio žandas su šukutėmis, burokėlių sniegu ir kava. Ir kuriems netrūksta to "oho!" pojūčio, susprogdinančio buitiškas viltis ir nedrąsius įsivaizdavimus. Neveltui "Culinaria" vadinama žvaigždėčiausiu renginiu pasaulyje - pavasarinėje jos sesijoje gamina net 20 šefų, pagirtų įtakingiausių vertintojų - Michelin, Gault&Millau ir pan. Trumpiau tariant, puikus gurmė-edukacinis projektas, kurio metu gauni šansą paragauti sąžiningo maisto ir kokybiškų bei kūrybiškai paruoštų patiekalų. 

Kitas malonus šių dienų atradimas - prancūziškas šou "Qui sera le prochain grand pâtissier?" (na, maždaug "Kas taps kitu geriausiu desertų šefu?"), kuriame dalyvauja bent keletą metų patirties turtintys pâtissier ir kuria labai įmantrius skanėstus - nuo šokolado skulptūrų iki ledų ir nuo sluoksniuotų kremų iki tortų ir pyragaičių. Jei nemokate kalbos - galit prasukti bla-bla-bla tarpus ir akis paganyti į konkurso dalyvių tvarinius. Ašbežiūrėdama vat supratau, kad tikrai nebūtų iš manęs konditerio - man vienodo dydžio sausainius išpjauti - ir tai jau vargas :)

Todėl geriau papasakosiu apie dar vieną Zawadzkos lobyno perliuką - kiškienos paštetą. Dėl to prierašo, kad "lengvai pagaminamas ir nebrangus" tai šiek galėčiau pasiginčyti, bet bala nematė - gal prieš 150 metų kiškis buvo visai pigus žvėrelis.


Originalus receptas

Kiškis,
5 kiaušiniai,
druskos,
keli svogūnai,
1 prancūziška bandelė,
juodųjų ir kvapiųjų pipirų,
truputis maltų muskatų,
1 stiklinė pieno,
3/4 litro supjaustytų bryzeliais lašinių,
veršiuko kepenys.