Mano kovas prasidėjo baisiai smagiai. Pirmas dienas praleidome prie jūros, o toliau sekę savaitgaliai slydo kalendoriaus siūlu tarsi spalvingi stiklo karoliai. Gimtadienis, sugrįžtuvės, Kovo 11-oji, Ukrainos palaikymo susibūrimai, susitikimai su grupiokėmis ir penktadieniniai pietūs su ex-bendradarbėmis, prasidėjusios darbo paieškos, vakarienė su draugais slapukais jaunavedžiais, kinas, išvyka į kaimą ir taip toliau, ir panašiai. Antroji kovo pusė irgi žada būt greita ir spalvinga, o aš toliau kovosiu su viešuoju transportu, ruošiuosi anglų kalbos egzaminui (nes pelnytas grįžimas į valstybės tarnyba yra nusėtas kliūtimis ir demotyvacinėmis duobėmis) ir svarstysiu ką noriu dirbti. Jau susitaikiau, kad teks - tai belieka išsirinkti, kur pasiaukot arba tikėtis, kad staiga toptelės stebuklinga mintis apie nuosavą versliuką. O kol nieko gero netoptelėjo - mėgaujuosi lietuvišku pavasariu, saulėtomis dienomis ir vien tik man skirtais saulėlydžiais.
