2015 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis

Kavos ledai kitaip ir miglos slibinai

Vakar sėdojom balkone, gurkšnojom vyną ir stebėjom, kaip virš miško formuojasi miglos slibinai - tokie minkšti, tingūs, kvepiantys žviežiai sulyta žeme, drėgnomis pušimis, pririję giedančių lakštingalų. Pilkšvi kamuoliniai ritenosi išilgai Cedrono visiškai nekreipdami dėmesio į papilves kutenančias pušų viršūnes ir smalsiomis letenomis vis siekė užkabinti pamiškėje vaikščiojusius šunų šeimininkus. Šie drąsuoliai nė galvos nepasukdavo į drykstančias slibinų galūnes - matyt, manė sau, kad tai tik nepavojingos miglos skiautės. Bežiūrint į slibinus ir šunų šeimininkus, dingtelėjo mintis, kad patinka man pavasariai tokie, kokie jie ateina: žvarbūs, saulėti, šlapi, vėjuoti, šilti, sprogstantys, atvarantys zovada ar atkulniuojantys lyg atbulom kojom. Visi jie mano. Kiekvienąkart jie patys geriausi.


Šis pavasaris buvo dosnus kelionių, naujų pažinčių ir pirmų kartų. O paskutinis mėnuo nepašykštėjo (prakosėtų) saulėtų dienųatviros architektūros, skanių pavasarinių patyrimų ir pasisėdėjimų su draugais, jūros vėjo ir beveik besibaigiančio pasirengimo apsigyventi Senamiestyje. Naujuose namuose jau laukia graži popiečio šviesa, senas stalas ir nauja virtuvė. Labai knieti kuo greičiau atsibusti pirmą rytą naujuose namuose ir paskleisti jaukų kavos aromatą... Bet dar vos vos ne. Dabartiniuose vis dar mėgaujamės ledais ir saulėlydžiais virš plačios miesto panoramos ir fantazuojam naują senamiesčio gyvenimą: pėsčiom į darbą, trumpam į miestą, taurei vakare, su draugais prie seno apskrito stalo, arti į turgų, smagiai pas Ali. Bus visko, o dabar reikia išlaukti, išjausti virsmo momentą, rasti sofą ir talpias knygų lentynas.



2015 m. gegužės 1 d., penktadienis

Aviena su grietinės padažu


Dalinuosi jau kiek sentelėjusiu receptu, kurį išbandžiau vasario viduryje, kai visai prieš Vilniaus knygų mugę rengėm vakarienę draugams. Galbūt tai nebuvo pats paprasčiausias darbinis metas, bet draugavimosi ir pasiplepėjimo stoka įkvėpė. Vakarienė irgi buvo tokia, kokią galima greitai ir be didelio vargo paruošti parbėgus iš darbo (na, taip - su išankstiniu pasirengimu): kepti kaštonai ir pagal Gordoną Ramsay marinuoti pievagrybiai (šitie pasiteisino net keliuose baliukuose) užkandžiams, keptas avies kumpis su citrinine perlinių kruopų koše vakarienei, o desertui - kepti razinomis ir riešutais įdaryti obuoliai, tik be romo, kad tiktų mažiausiems valgytojams ir mamoms.

Tai štai toks tas vakarienės meniu, kurio vinis turėjo būti aviena, o tapo kepti obuoliai. Juos, matyt, jau retokai namuose ir bekepam. O jei ir kepam, tai apsimetam, kad čia nelabai jau koks skanėstas, tik toks iš bėdos. Na, bet dar reikia sulaukti rudens, kada bus galima kepti šviežiai pakritusius obuolius, o štai šviežia ėriena ir vaismedžių žiedais jau pats laikas pradėt mėgautis. 


Originalus receptas

1 gabalas kepsninės avienos,
200 g lašinių,
druskos,
1 stiklinė grietinės.

Nuo avienos kuo kruopščiau nupjaustyti taukus, plėves ir gyslas, kad liktų tik gryna mėsa. Gerai išmušti, pasūdyti, prismaigstyti lašinių ir kepti ant iešmo arba krosnyje palaistant grietine. Iškepus patiekti su tuo pačiu padažu, kuriame kepė.