2015 m. gruodžio 15 d., antradienis

Be lukšto vandenyje virti kiaušiniai aštriame sviesto padaže: kai turi laiko pusryčiams - gali pagalvoti ir apie kalėdines dovanas

Ruduo, o prieš tai ir pavasaris su vasara, vertėsi sau per galvą, kurnėjo ir bandė aplenkti visus planus. Kai atsipeikėjau - jau buvo gruodis. Ir užklumpa toks beveik nepadorus jausmas, kai supranti, kad turi laiko ne tik pamiegoti, pavalgyti ir prieš miega paskaityti porą Kunčiaus "Dervišo iš Kauno" skyrių.

Pradedu (o tikriausiai, kad jau turėjau būti pabaigus) galvoti apie kalėdines dovanas. Ko norėčiau? Ką dovanočiau artimiesiems? Tikrai visiems kepsiu po meduolinę širdį - kepu kasmet - ir dar pridėsiu  žolelių arbatos, kad įkvėptų lėtumui ir namams. Nes gi tam ir duotas šventas laikas, kad bent trumpam susėdę pažiūrėtumėme savo artimiesiems į akis, pasišnekučiuotumėme su jais neskiriami kompiuterių ekranų, feisbukų ir ankstyvo kėlimosi į darbą. Ir net visai nesvarbu, ką išlukštensite iš spalvingo popieriaus, ar ką įsidėsite į burną, daug svarbiau, kas liks širdyje po kelių dienų artumoje.

Ir nors nesvarbu, bet vis tiek galvoju apie geriausias dovanas, kurios pradžiugintų mano mylimuosius. Aną savaitę sužinojome nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus - todėl verta pasidomėti jų kūryba - atrasti ar prisiminti. Mėgstančius gerą literatūrą tikrai pradžiugins Giedros Radvilavičiūtės "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos" (et, kodėl šią knygą jau keletą kartų dovanojau?), dar menantiems "Nykštuką" - tiktų Birutės Žilytės "Paslaptingas būties švytėjimas". O galbūt teatro bilietą į spektaklį su Daniumi Gavenoniu ar filmo, kuriame pasirodo Dainiaus sukurti personažai, įrašą?


Kulinarinės dovanos. Vakarienė pas Deividą, pas Liutaurą, pas Justiną, pas Artūrą ar pas Ernestą (norėčiau kurios nors, net nesvarbu kurios). Dar rudenį pasirodžiusios "Mano Paryžiaus virtuvė" ar "Gero maisto dienoraštis. Žiema". Jei skaitote angliškai - šiais metais viena iš geriausių kulinarinių knygų Prancūzijoje išrinkta "Inside Chefs' Fridges. Europe, o jei prancūziškai - tikriausiai neįkainojama būtų Alaino Ducasse "Naturalité". Lietuvos kulinarijos istorijos gerbėjus turėtų pradžiuginti ką tik lietuviškai pasirodžiusi Fanios Lewando " Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga: tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė: legendinio Fanios Lewando restorano receptai" (angl. "The Vilna Vegetarian Cookbook: Garden-Fresh Recipes Rediscovered and Adapted for Today's Kitchen").

2015 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Kapotos tešlos pyragėliai su lašišų faršu ir prisiminimai apie pasakišką Vinalia Rustica


























Šį rudenį pasitikau pasakiškoje vakarienėje Pažaislio vienuolyne. Vynuogių derliaus nuėmimo penktadienį iki rugsėjo žvaigždžių pametėjo "Monte Pacis" šefas Ernestas Viršilas su komanda. Tai buvo beveik visiškai mano stiliaus šventė: mėgiamoje gimto miesto vietoje, prie teatrališkai išpuošto stalo, po liepomis ir žvaigždėmis, su geru maistu ir visai neblogu Sino vynu - šis man buvo atradimas, nes vynus, kaip bebūtų, perku gana retai, o jei perku - dažniausiai ieškau mėgiamų vynuogių ir į obuolinius nesidairau (iki tol paskutinė lietuviškų vynų patirtis baigėsi paragavus Česlovo vynų). O vat, Sinas nustebino subtiliai suderėjusiais skoniais ir žinoma, populiariuoju ledo vynu. Būčiau tik porą elementų iš viso vakaro išbraukus - keistai išsišokusį sirtakį (ką jis veikė romėniškoj šventėj ir vienuolyne?) ir savo įkyrų vis-à-vis kaimyną.