2017 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

"Kartūzai"

Šiandien rytą pradėjom Vasario 16-osios grandinėle: Basanavičius * Banaitis * Bizauskas * Biržiška * Dovydaitis * Kairys * Klimas * Malinauskas * Mironas * Narutavičius * Petrulis * Smilgevičius * Smetona * Staugaitis * Stulginskis * Šaulys * Šaulys * Šernas * Vailokaitis * Vileišis. Išmokom mintinai. Po metų pažadu išvardinti visus su vardais.


O po pietų kepiau "kartūzus". Net Zawadzką juos rašo kabutėse, o googlas nepateikia jokio doresnio atsakymo, kas tas kartūzas. Tiksliau pateikia keletą variantų, kuriuos ir apsvarsčiau: a) kartūzas – (ol. kardoes) – cilindriukas, pradžioje popierinis, nuo XIX a. metalinis, kuriame buvo laikomas parakas artilerijos pabūklui užtaisyti; b) Kartūzų ordinas – vienas bnediktinų ordino atšaka, kurios nariai laikėsi itin griežtos regulos: vienatvė, tyla, malda, vegetarizmas ir rankų darbas; c) Kartuzai arba Kartuzy, arba Kartuzë – Kašubijos miestas Lenkijos Pamario vaivadijoje. Gal dėl panašumo į tuos parako maišelius taip pavadinti? Abejočiau, ar vegetarizmo besilaikę kartūzai būtų kepę trapias bandeles su riebia grietine ir sviestu. O gal kašūbiškos tai bandelės? Na, variantų – mažų mažiausiai du ir tikresnį galėtų parinkti tik Rimvydas Laužikas.

2017 m. sausio 8 d., sekmadienis

Apie kalėdines dovanas, draugus ir obuolių sūrį

Per šias Kalėdas visiems dovanojom tai, ką pagaminom savom rankom, ką patys sugalvojom. Išdalinom per rudenį subrendusį alyvinių obuolių actą, meduolius, džiovintų vaisių triufelius ir obuolių sūrio saldainius. Pagal "Lietuvos virėją" gamintas obuolių sūris mūsų virtuvėje brendo nuo rugsėjo mėnesio ir prieš Kalėdas virto minkštomis obuolių karamelėmis.