Puikieji trynių žagarėliai

Vakar mūsų namuose buvo susirinkę draugai "lietuviškai užstalei". Kažkurią tai dieną, bečirškinant pas KoLą raclette, tokia nostalgija baltai mišrainei užplūdo, kad beveik spontaniškai gimė mintis susiburti prie bendro netikrų zuikių, mišrainių ir šaltienų stalo. Kas gyvenate ne Lietuvoje, žinote tą tokį staigiai užgimstantį bulvinių blynų, balandėlių, bulvių plokštainio ir kitus panašius ilgesius. Taigi tikrai suprasite. O mums buvo taip nuodėmingai gerai, kad dar šiandien sunku apie maistą galvoti. Na, žinot, kaip būna po giminių balių. Silkutė, liežuvis, medutis, šakotis, tinginys, žagarėliai ir jokių belgiškų triufelių (beveik) ar prancūziškos pâtisserie įmantrybių.

Žagarėlių, tiesą sakant, užsigeidė mano vyras, prisiminęs keptuosius tetos Zoselės. Iškart prisipažinsiu, kad man neteko jų ragauti, bet esu tikra, kad niekada ir nepavyktų nurungti mielinių Zoselės žagarėlių. Net ir nebandžiau, ir nebenadysiu. Vietoj to, pasinaudojau proga atsiversti senokai besklaidytą "Lietuvos virėją", kur pateikti net 7 skirtingi žagarėlių receptai: mielinių, grietininių, su vynu, su tryniais, kočiotų ar iššvirkštų tiesiai į verdančius riebalus.


Originalus receptas

6 tryniai,
0,75 stiklinės cukraus, 
0,75 stiklinės grietinėlės,
2,5 stiklinės miltų,
0,75 stiklinės sviesto su taukais.
Cukraus ir cinamono žagarėliams pabarstyti.

Šešis trynius iki baltumo išsukti su cukrumi, įpilti mažiau nei 3/4 stiklinės grietinėlės, po truputį berti miltų, ir išminkyti makaronų tešlą. Tada kočioti storiau nei makaronams, supjaustyti juostelėmis, supinti, kaip įprastus žagarėlius, ir kepti taukuose arba taukų ir lydyto sviesto mišinyje.


Patirtis ir patarimai

Nieko ar beveik nieko Zawadzkos receptūroje nekeičiau ir man prireikė:

6 trynių,
200 ml cukraus,
180 ml grietinėlės (30 proc. riebumo),
700 g kvietinių miltų,
1 l aliejaus kepimui (kuo puikiausiai galima naudoti taukus ar lydytą sviestą),
cukraus pudros žagarėliams pabarstyti.

Kiaušinių trynius su cukrumi sukau tol, kol ištirpo cukrus ir nebesigirdėjo gurgždančių cukruas kruopelių, o kiaušinių masė pasidarė puri bei balta (tiksliau beltai gelsva). Tuomet įpiliau šiek tiek daugiau nei pusę stiklinės grietinėlės ir subėriau persijotus miltus. Išminkyta tešla buvo geltona, elastinga ir gana minkšta, nelipo nei prie rankų, nei prie stalo paviršiaus.

Žagarėliams tešlą iškočiojau gana plonai, suraižiau juostelėmis, supyniau žagarėlius ir kepiau įkaitintame aliejuje, kol gražiai pagelto. Ištrauktus sudėjau į popierininiu rankšluosčiu išklotą dubenį, kad  nuvarvėtų riebalų perteklius, dar karštus apibarsčiau cukraus pudra.

Žagarėliai buvo tokie, kokie man patinka - trapūs ir mažai saldūs. Jei mėgstate saldumą - berkite daugiau cukraus. O aš kitą kartą į tešlą įtrakuosiu šiek tiek citrinos žievelės, manau, kad taip bus dar šiek tiek geriau ir aromatingiau ;)

Iš nurodytų produktų išvirėm gerą dubenį trapių žagarėlių (kiek ir matyti nuotraukose).