Eršketo arbo lašišos galvos sriuba su sviestu, arba pasninko sriuba

Tinklaraščių pasaulis pradėjo mirgėti pasiūlymais Velykų stalui ir netikėtomis idėjomis, kaip marginti kiaušinius, o aš kaip visada nesuskubau nieko tokio pasiruošti laiku. Pasisakau, kad tikrai kepsiu kokią nors mielinę bobą iš daug daug trynių ir dar gal kokių skanėstų, bet šiandien vis dar neturiu naujai išbandyto recepto, kuriuo galėčiau su Jumis pasidalinti. Kita vertus, esu tikra, kad minčių ir įkvėpimo Jums tikrai netrūksta - gi visada galima improvizuoti pagal tradicinius savo šeimos receptus. Suteikti jiems naują prieskonį ar išvaizdą.

Man asmeniškai, labai jautrūs yra tie buitiniai ir visai nekilmingi švenčių įpratimai. Man svarbu Šv. Velykoms ne tik kiaušinius nusimarginti ar atbudėti Velyknaktį, bet ir ant pusryčių stalo rasti tėčio nulipdytą sviesto avinėlį, krienais pasigardinti mamos paruoštą kumpį bei mėgautis kitais, iš seniai žinomais ir kasmet laukiamais, skoniais. Todėl, turiu prisipažinti, kad manęs visai netraukia eksperimentuoti Velykų stalui. Va štai taip. Noriu, kad jis būtų toks, kaip visada - nuspėjamas, o prie jo susirinkę žmonės - laimingi ir džiugūs.

O kol dar neatėjo Velykos - pasninkas ir jo receptas.


Originalus receptas

1 eršketo galva,
1 šaukštas sviesto,
10 kvapiųjų pipirų,
prieskoninių daržovių ir druskos kaip Nr. 46,
1 stiklinė ryžių,
2-3 laurų lapai,
pora gvazdikėlių.

Užkaisti prieskoninių daržovių sultinį, sudėti išvalytą, pasūdytą ir dalimis sukapotą eršketo galvą, išvirti ją, kad mėsa atsiskirtų nuo kaulų, nukošti, įdėti šaukštą sviesto, įberti ryžių arba perlinių kruopų, užvirinti ir patiekti.

Ši sriuba skani ir be sviesto.


Patirtis ir patarimai

Tikrai galiu patviritnti, kad ši sriuba skani ir be sviesto, bet mes ją skanavom juo pasigardinę, nes tada tebuvo paprastas Gavėnios penktadienis. Ir nebuvo per riebu ar kaip kitaip per.

Sriubą viriau iš turėtos šviežut šviežutėlės lašišos galvos ir jos (sriubos) būtų pakakę 8-10 žmonių. O Nr. 46 knygoje yra moliūgų sriuba, todėl prieskonines daržoves naudojau tokias, kokios tądien buvo šaldytuve. Į mano sriubos puodą sukrito:

1 didelė lašišos galva ir kaulai likę išpjovus filė,
1 svogūno galva,
2 morkos,
pusė saliero šaknies,
1 petražolės šaknis,
1 nedidelis poras,
druskos pagal skonį,
2-3 laurų lapai,
pora gvazdikėlių,
keli kvapieji ir juodieji pipirai.

Patiekimui - atskirai virtų ryžių, perlinių kruopų ar kvietinių perliukų, kapotų krapų.

Pirmiausiai užkaičiau puodą su šakninėmis daržovėmis ir prieskoniais. Daržoves viriau ant nestiprios kaitros gerą psuvalandį, tuomet sultinį nukošiau ir sudėjau išvalytą ir pusiau perpjautą lašišos galvą bei kiek tai mėsytės išsaugojusį stuburą su visa uodegėle.

Žuvį viriau apie 15-20 minučių. Tuomet ją ištraukiau iš sultinio, atskyriau nuo kaulų išvirusią mėsytę. Sriubą perkošiau, įdėjau apie 50 g (¼ pakelio) sviesto, pagal savo skonį pasūdžiau ir dar kartą užkaitinau.

Atskiruose puodeliuose išviriau kvietinių perliukų ir laukinių ryžių.

Į kiekvieną lėkštę dėjau po šaukštą kruopų, virtos lašišos mėsos, kapotų krapų ir užpyliau užkaitintu sultiniu. Visiems buvo žiauriai skanu, o aš paslapčiomis džiaugiausi, kad sriubos liko ir kitos dienos pietums. Progai pasitaikius bandysiu šią sriubą virti ir iš eršketo galvos. Tik kokią čia tą progą susigalvoti?