Su Šv. Velykomis arba sunkios bobos, labai skanios ilgai palaikytos

Tikriausiai visa Lietuva šiandien dažė kiaušinius, kepė pyragus, marinavo kumpius, kepė zuikius, ašarodama tarkavo krienus ir pjaustė baltas mišraines. Aš irgi. Taip lyg šiek tiek arčiau buvau saviškių :) atrodo, kad va, paruošiu avieną rytojui, išsivirsiu daržoves, kad ryt nereikėtų ir eisiu su mama ir bobute į aną virtuvę dažyt kiaušinių, kad nepriterlioti gerojoje, šiltojoje. Bet... šiais metais dažėm kiaušinius vieni, savarankiškai. Iš vakaro užsimerkėm svogūnų lukštų ir dilgėlių, o šiandien lašinių bryzeliu tepėm gražius ruduoklius ir žalsvai pilkšvus margučius. Ir voila, kas gavosi :)

Vakare budėsim velykinę vigiliją. Lauksim prisikeliančio Kristaus, užgaudžiančių vargonų ir prabylančių varpų. Kaip ir dalis Lietuvos ir tikriausiai, viso Pasaulio tikinčiųjų. O ryt - drauge su Jumis sėsime prie balta staltiese užtiesto stalo skaistiems ir džiaugsmingiems pusryčiams. Daušim kiaušinius ir sveikinsime Jus visus su Šv. Velykomis. Kristus prisikėlė!


Sunkiosios bobos originalus receptas

3 litrai miltų,
2,25 stiklinės lydyto sviesto,
3 stiklinės pieno,
druskos,
150 g mielių,
30 trynių,
15 kiaušinių,
600 g cukraus,
200 g saldžiųjų migdolų,
keliolika karčiųjų,
400 g razinų be kauliukų,
200 g cukatų arba pakepintų apelsinų žievelių.
Sviesto ir džiūvėsėlių formai.

Suberti pusę miltų, išmaišyti su šiltu pienu bei mielėmis ir pastatyti šiltai, kad pakiltų. Kai pakils, nuolat maišant po truputį supilti išplaktus kiaušinius, suberti likusius miltus ir minkyti, kol nelips prie rankų. Tada suberti cukrų, supilti išlydytą vos šiltą sviestą, pasūdyti, suberti plonomis juostelėmis išilgai supjaustytus saldžiuosius migdolus, truputį sugrūstų karčiųjų, razinas, cukatas, išminkyti ir sudėti į formą, kad liktų pusė laisvos vietos. Kai pakils, penkis ketvirčius valandos kepti karštoje krosnyje.


Patirtis ir patarimai

Prisiminiau, kaip mano bobutė kepa mieliniu pyragus. Visuomet pašildo pieną, jame ištirpina sviestą ir cukrų, tuomet išleidžia mieles, beria miltus, maišo, beria ir minko, minko, minko. Kokį gerą pusvalandį. Tuomet palieka šiltoje vietoje tešlą pakili ir iš purios elastingos ir gelsvos tešlos formuoja didžiules bandas - "bulkas", kurias kepa krosnyje...

Bobas Zawadzka pataria ne minkyti, o plakti. Įdėjus dalį produktų - plakti po pusvalandį. Daugiau mažiau laikiausi jos parodymų, bet kadangi pasitelkiau į pagalbą buitinę techniką - plakimo-minkymo laiką sutrumpinau iki penkiolikos-dvidešimties minučių. Negaliu sakyti, kad minkiau, nes tešla gavosi ženkliai skystesnė negu įprastos mielinės tešlos, gal labiausiai priminė tirštą grietinę.

Kas svarbiausia - bobą kepiau iš ketvirčio produktų, bet būtų pilnai pakakę ir šeštosios ar net aštuntosios dalies. Iš ketvirčio išėjo viena apskrita ir viena pailgos formos boba (na, jau ne bobą, o bobos "tipo" kepinys ;), bet, kad neturiu dviejų bobiškų kepimo formų). Tam man prireikė:

1,1 litro kvietinių miltų,
pusės stiklinės lydyto sviesto,
0,75 stiklinės šilto pieno,
40 g šviežių mielių,
7 kiaušinių trynių,
4 kiaušinių,
150 g cukraus,
100 g saldžiųjų migdolų,
8 karčiųjų migdolų (juos galima pakeisti migdolų esencija),
100 g stambių razinų (mirkytų rome),
100 g cukruotų apelsinų žievelių.

Užmaišytą-užminkytą ir pakildintą bobą pašoviau į 180'C karštumo orkaitę ir kepiau valandą, bet gal būtų pakakę ir 45-50 min.

Pailgąją prapjoviau patikrinimui - vidus geltonas, dailiai ir tolygiai akytas, bet, mano manymu, kiek sausokas.  Tad aš dar ją apliejau citrininių glaistu (jam sunaudojau vienos citrinos sulis ir 250 g miltinio cukraus). Oi, boba boba! Laukiu Šv. Velykų ryto ir pusryčių, kai galėsim atsiriekti bobos.