Ciao, 2016-ieji, sveiki atvykę, 2017-ieji!

Rytą pradėjau su Anthony Bourdainu. Kol Nerijus dar snaudė paskutinį ryto sapną, pradėjau sklaidyti per Kalėdas gautą "Apetites: A Cookbook". Autorius išlaiko savą stilių - ironijos apsčiai, o dauguma fotografijų - reto šlykštumo: užsklandos pilnos nukapotų vištų galvų, susirietusių naguotų kojyčių, silikoninių pirštų ir ausų, vaškinių silkių, nuorūkų, apkramtytų makaronų, padažų tiškalų ir brūžių. Visa tai puikiai dera su "fuck dessert", "goddamn muffins", "shitload of eggs" ir kitais stiliaus perlais. Ir nepaisant visko, intro skirtas tėvystės išpažinimui, o knyga - nuoširdžiam ir teisingam maistui.

Dar tikrai nieko neišbandžiau, tačiau turėjau geriausių intencijų - pagaminti kokį nors burdenišką desertą senųjų metų palydėtuvėms. Cha, ironija - atsiverčiau knygos galą ir radau aiškiai parašyta, kad "fuck dessert" ir nėra geresnio deserto už Stiltoną. Na ir gerai. Pritariu. Už tai visada galiu pasikliauti Zawadzka ir jos "Lietuvos virėja". Jūs irgi Naujų metų sutiktuvėms dar spėsite išsikepti vokiškų cukrinių sausainiukų [prie Chadeau arba šokolado ("Geduldskuchen")], puikiai tinkančių prie saldžių desertininių vynų. O jei ne - viską išgelbės Stiltonas.

Originalus receptas

500 g cukraus,

12 baltymų,

300 g miltų,

1/2 lazdelės vanilės arba citrinos žievelių. 

Smulkiai sugrūsti cukrų, išplakti dvylika baltymų, sumaišyti su cukrumi, aukščiausios rūšies miltais ir trupučiu vanilės arba citrinų žievelių. Pašildyti skardą, patepti vašku, iššluostyti popieriumi ir pabarstyti miltais. Į popierinį piltuvėlį pripilti tešlos, nukirpti aštrų galą ir ant skardos išspausti įvairių smulkių figurėlių.  Skardą padėti šiltoje vietoje, bet ne ant krosnies, kad apdžiūtų viršus; paskui statyti į krosnį, kur turi būti temperatūra, kokia lieka iškepus bandeles, ir tikrinti, kad nepridegtų. Jei iškepus sunku atskirti nuo popieriaus, vėl pašildyti skardą. 

Patirtis ir patarimai

Sausainiukus kepiau iš trečdalio produktų, nes tiek buvo likę baltymų, nuo kišo (tikriausiai, kad po dar vienų užsivėlavusių ir prasmę praradusių įkurtuvių):

160 g cukraus pudros,

4 baltymų,

100 g kvietinių miltų,

1 vanilės ankšties,

1 a. š. citrinos sulčių,

žiupsnelio smulkios druskos (ant šaukštelio galo).

Pirmiausia atskyriau baltymus ir trynius - nepamirškite, kad į baltymus neturi patekti nė lašo trynių, nes tokių baltymų nepavyks išplakti. Taip pat neišplaksite baltymų, jei a) jei iš senų kiaušinių, b) jei į indą, kuriame plaksite baltymus, paklius vandens. Išplakti baltymai bus mažesnės apimties, jei plaksite juos šaltus, todėl atskyrę juos nuo trynių, palikite bent pusvalandį pastovėti kambario temperatūroje. Tiesa, rekomenduotina baltymus plakti stikliniame arba metaliniame dubenyje, nes prie šių nekimba riebalai, todėl baltymus išplakti bus lengviau. 

Atskirtus baltymus plakiau rankine šluotele kol jų tūris padidėjo kokius 6-7-8 kartus arba paprasčiau sakant, iki lengvų putų. Tada po 1 šaukštą subėriau cukraus pudrą, supyliau citrinos sultis ir įbėriau mažyti žiubsnelį druskos. Galiausiai - subėriau persijotus kvietinius miltus ir atsargiai juos įmaišiau į baltymus. 

Masę sukrėčiau į konditerinį maišelį ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos priraizgiau begalybės ženklų (kitą kartą paišysiu lazdeles, taškučius arba kablelius, nes aštuoniukės man pasirodė kiek didokos). Palikau kokią gerą valandžiukę apdžiūti. 

Kepiau 120'C karštumo orkaitėje maždaug valandą-pusantros - kol sausainiukai buvo visai sausi.

Tokių tikrai dar spėsite išsikepti 2016-aisiais ir juos dėkingai palydėti. 

Šieji man buvo dosnūs kelionių ir pažinčių, malonių susitikimų, naujų draugysčių, tačiau nepašykštėjo ir graudžių konfliktų. Dovanojo atradimų ir leido įgyvendinti norą prisiliesti prie kulinarinių knygų leidybos (oi, tikrai ne. Nė neketinu rašyti ir leisti knygos - viskas ir taip parašyta ir pagaminta. Tai bus kitokia knyga - apie gastronomijos ryšius, apie idėjų ir skonių migraciją, apie mus ir visai netrukus). Taigi, šieji metai išpildė vieną norą ir privertė atidėti kitus. Šiais metais paaugau, tačiau tas augimas ne visada buvo lengvas ir malonus. Ir nepaisant to, noriu augti ir kitais metais. Tikiu, kad laukia geranoriški žmonės, naujos žinios ir naujos patirtys, atradimai, dryžuotas hamakas po antanine obelimi, baltos snaigės ir žvaigždėtos naktys, šnabždesiai su mylimuoju, nesibaigiantis kelias, šokiai ir jaukūs vakarai namuose. Būkite man dosnūs ir švelnūs, 2017-ieji.