Plikytos spurgos be mielių

Šiandien mėgaujuosi saulėta diena ir klausausi, kaip kriaušės dydžio lašai iš pasalų ima belsti į palanges. Taip ir tempia už pirštų suspaudyti žodžius "kaip vaikystėje". Bet nerašysiu, nors kalbėti apie orus būtų šimtą kartų lengviau nei papasakoti, ką smagaus nuveikiau paskutinį mėnesį. Vieną istoriją, apie sūdyto jaučio kelionę į Konstancą pasilaikysiu kitam kartui – čia lyg ir reklaminis anonsas toks susidėliojo – o šiandien pasidžiaugsiu savo puikiomis kolegėmis, su kuriomis ne tik dirbam pečius surėmusios, šluostom viena kitos ašaras ir prakaitą, bet ir linksminam vyno barų padavėjus, pietų išsivyniojam ant Tauro kalno, dalinamės kasdieniniu maistu ir receptais, knygomis, drabužiais ir patarimais. Todėl joms išviriau spurgyčių, nors pusė jų vienu ar kitu metu nevalgo tai cukraus, tai miltų, tai saldumynų in general. Tikiuosi, kad ryt bus ta diena, kai valgys, nes haštagmyliusavokoleges.


Originalus receptas

1 stiklinė sviesto,
2 stiklinės miltų,
7-8 kiaušiniai,
1/2 taukų su sviestu,
1-2 šaukštai cukraus.

Užvirinti dvi stiklines vandens, įdėti stiklinę lydyto sviesto, užvirinti ir nuolat maišant suberti miltus. Išmaišyti, atvėsinti, vėl maišant įmušti septynis–aštuonis kiaušinius ir išsukti purią tešlą.

Šaukštą suvilgyti svieste, kabinti po truputį tešlos ir į verdančio sviesto bei taukų mišinį dėti nedidelius apvalius pyragėlius. Kai iškeps, sudėti į rėti, pabarstyti cukrumi ir užpilti kokiomis sultimis.


Patirtis ir patarimai

Spurgyčių tešla nėra itin ypatinga, tereikia pademonstruoti maišymo įgūdžius: maišyti beriant miltus, juos subėrus ir įmušus kiaušinius. Gamindama produktų kiekius sumažinau per pusę. Dubeniui spurgyčių prireikė:

Tešlai:

200 ml vandens,
110 g sviesto (naudojau paprastą, nes lydyto pakako tik kepimui),
200 g kvietinių miltų,
3 "M" dydžio kiaušiniai,
žiupsnelis druskos,
šiek tiek vanilės esencijos.

Virimui:

±200 g taukų (naudojau ančių),
±200 g lydyto sviesto.

Paskaninimui:

smulkaus cukraus, cukraus pudros, cinamono, šviežių uogų arba vaisių, karamelės arba vaisinio padažo.

Gaminimo eigos laikiausi tokios, kaip aprašyta originaliame recepte: pirmiausia užvirinau vandenį, jame ištirpinau sviestą. Tuomet nuolatos maišydama subėriau persijotus miltus ir išsukau iki vientisos masės. Palikau atvėsinti iki maždaug kambario temperatūros.

Į šiltą tešlą įmušiau tris kiaušinius ir dar kartą išsukau iki vientisos purios tešlos.

Įkaitinau Taukus (galima įmesti nedidelį gabalėlį tešlos ir patikrinti, ar riebalai pakankamai įkaitę, ar jau galima juose virti spurgas arba merkti termometrą, jei tik žinote, ką jis turi parodyti). Tuomet arbatiniu šaukšteliu kabinau tešlą ir po vieną sukrėčiau į verdančius riebalus. Pyragaičiai nedidukai, todėl išvirė gana greitai, švelniai parudo ir pradėjo leisti duslius "pūkšt" – pradėjo trūkinėti šonuose susiformavusios oro pūslės.

Ištrauktas spurgytes apibarsčiau cukrumi. Labai tiko su šviežiomis braškėmis ir bazilikais.

Plikytos tešlos spurgyčių žievelė buvo švelni ir traški (nors gal labiau trapi?), o vidus – porėtas ir drėgnas. Kuo puikiausiai būtų galima į spurgytes prišvirkšti kokio nors skanaus kremo. Braškinio.