Angliški veršienos muštinukai lietingam sekmadieniui

Vakar pasivažinėjom iki Kraslavos ir atgal. Didžiausias kelionės atradimas – ant kalvos pūpsantys buvusių miesto savininkų Pliaterių rūmai, jėzuitų bažnyčia ir daugiakalbės katalikų kapinės, kuriose laikas sluoksniuojasi naujais antkapiais ant senųjų. Namo grįžom gerokai nusikamavę remontuojamuose keliuose, todėl šiandien be bambėjimo smagiai leidžiam laiką namuose: kas snaudžią įsitaisęs tiesiai ant "Lietuvos virėjos", kas gamina pietus, o kas juos valgo ir skaito iš manęs nukniauktus Roberto Capos prisiminimus.


Originalus receptas

1 1/4 – 1 1/2 kg veršienos,
2 šaukštai sviesto,
3-4 šaukštai sultinio.

Mėsą supjaustyti ir gerai išmušti. Smulkiai sukapoti svogūną, nuplikyti verdančiu vandeniu, nuspausti, pakepinti svieste, ištrinti juo puodo vidų, pabarstyti džiuvėsėliais ir dėti sluoksniais muštinukus ir svieste pakepintus svogūnus. Paskutinis sluoksnis turi būti sviesto ir svogūnų. Uždengti ir troškinti ant mažos ugnies arba ant anglių. Prieš patiekiant įpilti keletą šaukštų sultinio ir dar patroškinti. 


Patirtis ir patarimai

Kepti mėsos muštinukus daug paprasčiau nei rizikuoti kepinių fronte, kuriame laimėjimo tikimybė dažnai būna tokia pati, kaip ir pralaimėjimo. Mėsiškuose reikaluose tereikia pasitikėti Zawadzkos skoniu, savo nuojauta ir orkaite.

Pietums muštinukus gaminau iš gero puskilogramio veršienos kumpio, kurio pakako dviems ir dar liko man pirmadienio pietums darbe. Taigi, visas produktų sąrašas:

±0,5 kg veršienos kumpio,
3 vidutiniai svogūnai,
druskos,
juodųjų pipirų,
2-3 šaukštai lydyto sviesto,
[tiktų čiobreliai, mairūnai, raudonėliai, muskatų riešutai].

Susmulkintą svogūną nuplikiau, nuvarvinau sietelyje ir pakepinau lydytame svieste.

Veršienos gabaliukus išmušiau, pabarsčiau druska ir pipirais. Tuomet moliniame kepimo inde susluoksniavau su pakepintais svogūnais, sandariai uždengiau aliuminio folijos lapu ir gerai valandai įkišau į orkaitę (200'C su ventiliatoriumi).

Kol kepė muštiniai, paruošiau gelteklių šaknis: nulupau (nulupus reikia iškart užpilti parūgštintu vandeniu, nes kitaip šaknys pradeda ruduoti), supjausčiau poros centimetrų ilgio gabaliukais ir išviriau garuose. Kai suminkštėjo – pasūdžiau ir apkepiau svieste. Riešutinio skonio gelteklei tinka citrinos rūgštelė ir aromatas.

Veršiena buvo minkštutė, svogūnai – švelniai salsvo skonio ir prie visko puikiai derėjo gelteklės šaknis. Veikiausiai, kad savo do-re-mi čia būtų neblogai sugroję šviežiai raugti agurkai.