Velykiniai trynių pyragai

Šis pyrago receptas, kartu su pasakojimu apie ponią Wincentyną, atsidūrė lrytas.lt svetainėje (ačiū dienraščio žurnalistei Danutei Jonušienei). Ir jį skaitydama supratau du dalykus – kiek mažai žinau apie savo mieląją Zawadzką (net neįsivaizduoju, kaip ji atrodė) ir kaip gerai šiandien gyvename (žvelgiant iš pavalgymo perspektyvos). Apie Zawadzką težinau, kada ji gyveno, kur gyveno, kur veikė šeimai priklausiusi spaustuvė ir kaip atrodo jos antkapis. O kas ji buvo per žmogus? Kas jai išties patiko, kas džiugino? Kas liūdino? Ką ji mėgo valgyti pusryčiams? Ar jai buvo sunku rašyti savo knygą? Ar ji labai mylėjo savo Adomą? Štai, kiek klausimų pačiai pradžiai.

Kodėl sakau, kad gerai gyvename? Tai toptelėjo paskaičius komentarus D. Jonušienės straipsniui, kurių autoriai dalijosi nuomonėmis, kad siūlomas Velykinio pyrago receptas tėra pagerinta "bulka". Tikrai neprieštarausiu – žvelgiant iš pertekusios šiandienos – tris kartus kildinta ir apelsinų žievelėmis gardinta boba tėra šiek tiek prašmatnesnė "bulka", kurios paprastesnį variantą visuomet galima įsigyti prekybos centruose. Vadinasi – gerai gyvename, kad kasdien galime vaišintis prosenelių šventiniais patiekalais ir dar jais bodėtis. Vienok, puiku.

Kito komentaro autorius persakė beveik tipišką nuostatą, kad tada, šimtą metų atgal, Lietuvoje buvo tamsybė ir ubagystė, žmonės net ir apelsinų nebuvo matę. Keistas tas saviniekos poreikis – nežinau, nesidomiu, todėl manau, kad ir nieko nebuvo. Kita vertus – atleistinas, nes ir pati nustembu sužinojusi apie olimpinius Lietuvos sportininkų pasiekimus, kuriais, turiu prisipažinti, niekada labai nesidomėjau, o britai aikčioja atradę pamirštus (veikiau reikėtų sakyti – nežinotus) literatūros klasikus – Stefaną Zweigą, Hansą Falladą, Antaną Škėmą.

Tai tiek tų minčių – grįžkime prie pyrago Velykoms.

Originalus receptas

9 litrai miltų,

9 stiklinės pieno,

60 trynių,

200 g mielių,

3-4 stiklinės cukraus,

6 stiklinės sviesto,

druskos.

Į devynis litrus miltų supilti devynias stiklines vasarošilčio pieno, pusantros stiklinės (200 g) labai tirštų mielių, paūdyti, gerai išminkyti ir pastatyti, kad pakiltų. Kai pakils, supilti iki baltumo su keturiomis stiklinėmis smulkaus cukraus išsuktus trynius, šešias stiklines lydyto sviesto, išminkyti, kad neliptų prie rankų, ir pastatyti pakilti. Kai geldelė prisipildys, sudėti į dideles sviestu išteptas formas, dar kartą pakildinti ir valandą kepti karštoje krosnyje.

NB Jei miltai smulkūs, jų reikia mažiau, nes jie sausi ir lengvai išbrinksta. Šių pyragų tešla turi būti tirštesnė negu bobų.

Patirtis ir patarimai

Mieles sutrupinti, įberti po arbatinį šaukštelį cukraus ir miltų, įpilti šiek tiek vandens, išmaišyti ir palikti, kad pakiltų. 

Sumaišyti persijotus miltus, šiltą pieną, pakildintas mieles, druską ir išminkyti tešlą. Jei tešla per skysta – įberti daugiau miltų (tešla turi būti skystesnė nei įprastų mielinių gaminių). Uždengti indą virtuviniu rankšluosčiu ir pastatyti šiltoje vietoje, kad pakiltų (tūris turi padvigubėti). 

Iki baltumo su cukrumi išplakti trynius, išlydyti ir atvėsinti sviestą, nutarkuoti vieno apelsino žievelę, perpjauti vanilės ankštį ir peiliu nubraukti jos sėklytes.

Į pakilusią tešlą įminkyti su cukrumi išplaktus trynius, lydytą sviestą ir apelsinų žieveles (šioje vietoje yra ką veikti). Minkyti kol tešla nelips prie rankų – jei reikia – įberti šiek tiek miltų. Išminkytą tešlą uždengti rankšluosčiu ir pastatyti šiltoje vietoje, kad dar kartą pakiltų (tūris turi padvigubėti). 

Pakildintą tešlą lengvai perminkyti, sudėti į kepimo formą aukštais kraštais, pakildinti trečią kartą (beje, mano tešla buvo gana minkšta, tad į formą ją teko beveik išversti iš dubens, kuriame kildinau).

Įkaitinti orkaitę iki 180’C karščio. Į įkaitusią orkaitę pašauti pyragą ir kepti apie 1 valandą.

 

Iškepusį pyragą atvėsinti kepimo formoje. Atvėsusį išimti iš formos, apibarstyti cukraus pudra arba papuošti pagal savo skonį. Taip pat galima pagaminti glaistą iš citrinos sulčių ir cukraus pudros (pagardinti mėgstamu alkoholiniu gėrimu) ir juo sulaistyti pyragą. 

Taip pat pyragą galima paskaninti džiovintų vaisių gabalėliais, tik juos prieš tai reikėtų išmirkyti rome, gerai nudžiovinti, apvolioti miltuose ir suberti prieš kildinant paskutinį kartą. Ir dar. Galima jį minkyti duonkepėje – jei tik tokią turite.

Tiesa, skonis. Pyragas, nors ir panašus į "pagerintą bulką", yra gerokai pagerintas – drėgnas, standžios struktūros, akytas; kvepiantis apelsinais ir vanile. Aš jį kepsiu ir Velykoms Klaipėdoje. 

Su Šv. Velykomis!