Koldūnai




















Originalus receptas

1 kg jautienos,
0,5-0,75 kg jautienos riebalų,
druskos,
pipirų,
sauja mairūno,
6-8 svogūnai,
2-3 šaukštai sultinio,
0,75 kg kvietinių miltų,
3-4 kiaušiniai,
1 šaukštelis sviesto

Kilogramą geriausios jautienos nuo kryžkaulio smulkiai supjaustyti, bet nekapoti. Nuo 0,5-0,75 kilogramo jautienos riebalų, nupjaustytų nuo inkstų, nurankioti plėves, susmulkinti, sumaišyti su mėsa, pasūdyti, pabarstyti pipirais, įberti saują džiovintų mairūnų miltelių, įdėti keletą smulkiai supjaustytų keptų svogūnų, įpilti porą šaukštų sultinio ir kuo geriau išmaišyti. Šiam įdarui iš 0,75 kg miltų, dviejų-keturių kiaušinių (o produktų sąraše tai rašo, kad reikės 3-4 kiaušinių!), trupučio vandens ir šaukštelio sviesto išminkyti tešlą, plonai iškočioti ir stikline išpjauti skritulius. Iš mėsos suvolioti mažyčius kukuliukus, dėti juos ant tešlos skrituliukų, užspausti kraštus arba susukti. Sudėti į verdantį pasūdytą vandenį, kai iškils į viršų, nusunkti ir patiekti.


Patirtis ir patarimai


Koldūnai, matyt, yra toks patiekalas, kurį galima ruošti pačiais įvairiausiais būdais. Ir visi jie bus teisingi. Net neseniai startavusioje internetinėje svetainėje „Virtualus istorinis Vilnius“, koldūnai yra išrinkti vilnietiškiausiu patiekalu.

Negalime kritikuoti Zawadzkos už tai, kad ji siūlo pasigaminti koldūnų visai genčiai ar bent jau keliems kartams. Na, bet su tokiu kiekio įdaro.... Aš dariau koldūnus dviem žmonėms ir sunaudojau kokius daugiausiai 100 g mėsos. Buvau pasiruošus pusę kilogramo, tai liko ir maltinukams.


Taigi, siūlyčiau trims-keturiems žmonėms (~40 koldūnų) tokias produktų proporcijas:

Įdarui:
150 g jautienos,
1 šaukštas riebalų,
druskos,
pipirų,
žiupsnelis mairūno (džiovinto arba šviežio),
1 svogūnas,
1 šaukštas sultinio.

Tešlai:
250 g miltų,
2 kiaušiniai,
1 šaukštelis sviesto,
~0,5 stiklinės vandens (ko Zawadzka recepte nepaminėjo).

Iškart turiu prisipažinti, kad aš jautienos nekapojau, o naudojau maltą. Vietoje Zawadskos minimų jautienos riebalų nuo inkstų, aš įdėjau šauktelį kiaulienos taukų – manau, kad nepakenkė. Tešla išsiminkė elastinga ir tokia tampri (matyt nuo kiaušinių?), koldūnai nelipo nei prie rankų, nei prie stalviršio. Tik gavosi šiek tiek kietoka, mat pamažinau įpilti vandens, todėl buvo sunkoka ją iškočioti. 

Koldūnus viriau ~7-10 min. O valgėm su sviestu. Niam.

Tiesa, pusė iš 38 koldūnų liko užšaldyti kitam kartui.

Komentarai

  1. Dar neatsibodo kovoti su vėjo malūnais? :)Matosi, kad nerasi nei vieno tikro (teisingo) recepto.Nors aišku, bent jau įdomu pažiūrėti, ant kiek ten nusišnekama. Gal tau reiktų išleisti knygą "Kaip iš tiesų gaminti pagal Zawadzką".

    AtsakytiPanaikinti
  2. :) nepaisant visko, porą gerų dalykėlių atradau. O ir vis dar tikiuosi, kad pavyks atrasti raktą, kuris parodys, kur klystu aš arba vertėja :)
    P.S. galima susitarti, kad šis dienoraštis - prasidėjęs nuo pastabų knygos paraštėse - gali būti Zawadzkos knygos komentaras, Jūsų siūlomu pavadinimu "Kaip iš tiesų gaminti pagal Zawadzką" :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Gamink, gamink :) Man tai įdomu. Aš pati vis vartau tą knygą ir vis galvoju, kaip tuos kiekius adaptuot :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sveiki,
    Malonu, kad radau tokiu"senoviniu" koldunu recepta internete :) bet turiu nesutikti su vireju, kad koldunams mesos idaro gerokai per daug. Mano mama pasakojo kaip mociute virdavo miltinius virtinius su mesa(kuriuos vadindavo irgi cepelinais), o mes vadinam "koldunais". Zodziu, pats virtinis buvo labai didelis, mazdaug 2/3 delno, idaro jame budavo kumscio dydzio, todel virtinis budavo "storas", tesla irgi ne per ploniausia, kad kol verda maisant neprakiurtu, taciau viduje nuo mesos atsirasdavo sultinio. Kaip sake mama, senelis "iveikdavo" 4-5 tokius koldunus. Todel, manau, tokiu produktu proporciju nera ko baidytis ir manyti, kad isivele klaida... Tiesiog dabar mes priprate prie tu mazyciu elegantisku parduotuviniu saldytu miniatiuru, nes taip pigiau(daugiau teslos), greiciau(koldunai daromi ant formos), patogiau(gali valgyti ir mazi vaikai, nereikia jiems pjaustyti, smulkinti ir tt). Tai tiek :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Laba diena,

    tikriausiai Jūs teisi (-us) dėl koldūnų. Perskaičiusi Jūsų komentarą prisiminiau kažkurs skaitytą straipsniuką (galbūt garsiojo Sako) apie koldūnu, virtinius ir dar kažkokius panašius patiekaliukus. Ir jei neklystų, išties, didieji buvo vadinami koldūnais, o mažieji virtiniais. Nors mano bičiulis iš Ukrainos sako, kad tai tik regioninų kulinarinių tradicijų skirtumas. Kad svarbesnis toks skirtumas: koldūnai - su žaliu įdaru, virtiniai - su virtu įdaru. Įtikinamai skamba, bet nežinau, ar tai tikrai taip.
    Nors abejonių kelia tai, kad Zawadzka pati sako "Iš mėsos suvolioti mažyčius kukuliukus, dėti juos ant tešlos skrituliukų".

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą