Prancūziškas sultinys (au naturel)

Originalus receptas

Mėsos ir prieskoninių daržovių kaip Nr 2 (aha, man irgi teko ieškoti to Nr. 2 :)),
400 g sijotos duonos plutų.

Nr. 2 :)
1,25-1,5 kg jautienos,
truputis lajaus,
3 svogūnai,
2-3 morkos,
1-2 petražolių šaknys,
poro ir saliero,
1-5 kvapieji pipirai,
truputis mairūno.

Iš Nr. 2: "Į kaistuvą įberti susmulkintų svogūnų ir morkų, įdėti šviežio lajaus, ant viršaus sudėti mėsą, dar galima pridėti truputį veršienos arba kumpio, prieš tai nupjovus odelę, įpilti truputį vandens ir virti kol mėsa parus. Paskui pripilti vandens, įmesti kvapiųjų pipirų, truputį mairūno, įvairių prieskoninių daržovių (po kuokštelį) ir virti keletą valandų. Nukošti, nugraibyti riebalus, suleisti baltymus - kad sultinys būtų skaidrus, ir vėl nukošti per medžiagą į indą [...]".
Paskrudinti 400 g. sijotos duonos plutelių ir užpilti tiek sultinio, kad jas apsemtų ir duona galėtų išbrinkti. Prieš patiekiant nuo sultinio nugraibyti riebalus, sumaišyti su sultiniu, užpiltu ant duonos, nukošti per sietą ir supilti į vazą, kurioje subertos atskirai išvirtos ir supjaustytos daržovės. Sultinio su duona negalima šildyti, nes visiškai pasikeičia skonis.


Patirtis ir patarimai

Gaminau 6 žmonėms ir sunaudojau:

1 kg jautienos,
1 svogūną,
1 didelę morką,
1petražolės šaknyį,
0,5 poro,
0,3 saliero šaknies,
3 kvapiuosius pipirus,
truputį mairūno,
~200 duonos plutelių.

Daugiau viską dariau taip, kaip rekomenduoja Zawadzka (tik, kad tikrai neviriau porą valandų:)). Įdomu buvo paragauti kas gausis įpylus sultinį su duonos plutelėmis, nes anksčiau nieko tokio nesu ragavusi. Tikriausiai nuo plutelių sultinys au naturel gavo šiek tiek rūgštumo. Skanumėlis.

Tiesa, sultinį valgėme su bandelės skrebučiais.

Nuo sultinio likusią mėsą galima apkepti orkaitėje su džiovintais arba šviežiais grybais - bus puikus antrasis pietų patiekalas.

Komentarai

  1. na va, piktinamasi, kad valgyklose iš pirminės žaliavos ir patiekalo daromi perdirbiniai iki pat penktadienio. o štai ir Lietuvos virėja imasi to gudrumo - pradžioje sultinuką susukame, o toliau ir į orkaitę pašauname.
    Tai kas buvo į orkaitę pašauta - nesikartosiu - tiesiog ohoho ir panašiai.
    sultinukas toks nieko nieko, jeigu nežinočiau, kad duonos juodosios plutelės sumerktos į sultinį, kažin ar susigaudyčiau iš kur tas toks rūgštumėlis gaunasi.
    ir šiaip, labai jau daug visko reikėjo pridėti, kaip sultiniui, ar ne?
    bet, .škia, ir XIX a. žmonės buvo suvalkietiški, todėl antras patiekalas iš to pačio amortizuoja investicijų nusidėvėjimą/susidėvėjimą.
    skanaus!

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą