Žemės sūris pusryčiams

Kristina Sabaliauskaitė penktadienio „Stiliuje“ mano mieląją W. A. L. Zawadzką pagyrė ir pašlovino, kaip vieną puikiausių kulinarinio stiliaus etalonų. Kaip smagu. O ta proga – dar vienas XIX a. kulinarinis akibrokštas – žemės sūris.


Originalus receptas

1,5 litro grietinės, druskos, saujelė kmynų.

Pusantro litro šviežios grietinės pasūdyti, įberti kmynų, supilti į stiprų sūrmaišį, užsirišti ir 24 valandoms užkasti po žeme sode arba rūsyje. Išėmus iš žemės atsargiai ištraukti iš sūrmaišio, kad nesutrupėtų. Vietoj kmynų galima naudoti grūstas garstyčias.


Patirtis ir patarimai

Šis sūrio receptas patraukė mano akį dar pavasarį, bet neturėjau kur pakasti surmaišio su pusantro litro grietinės. Namie galiu nebent parke, pas anytą nenorėjau – bijojau pasirodyti trenktoka :). Tad prisiminiau šį receptą viešėdama savo kaime. Ir surizikavau.

Paėmiau 0,5 litro grietinės, saujelę kmynų, šiek tiek druskos, sumakalavau ir supyliau į bobutės paskolintą sūrmaišį. Vardan higienos dar jį suvyniojau į drobės gabaliuką ir užkasiau darže. Parai.

Kai atkasinėjau buvo ir įdomu, ir nedrąsu – o jei nieko nesigavo? Tiesą sakant, tikėjausi iškasti ko ne tipišką varškės sūrį. Bet žemės sūris buvo minkštesnis, praktiškai tepamas.

O šio sūrio skonis nelabai su kuo sulyginimas. Gal panašus kiek į itališką maskarponę, tik turi grietinės rūgštelės skonį. Siūlau paeksperimentuoti, jei turite, kur užkasti :)

Mes žemės sūriuką suragavom su namine bandele ir mėtų arbata. Puikiai tinka ne tik pusryčiams, bet ir jaukiai rugpjūčio pavakarei. Skanaus!