Keptos rudmėsės

Originalus receptas

1 lėkštė grybų,

1-2 šaukštai sviesto,

druskos.

Galima įdėti 1 svogūną.

Jaunas rudmėses kruopščiai nuvalyti ir nuplauti, kad nebūtų smėlio, ir pasūdyti. Keptuvėje ištirpinti šaukštą sviesto, sudėti rudmėses vieną prie kitos, pakepinti; vos tik iš jų išsiskirs sulčių ir perpjovus viduje bus raudonos, jos bus tinkamos valgyti.

Patirtis ir patarimai

Nuo vaikystės girdėdavau stebuklinius pasakojimus apie rudmėses-ruduokes. Bobutė vis prisimindavo, kaip vieną saulėtą rudens dieną su sūnumi (mano dėde) išėjo į mišką ir užtiko tiltus rudmesių. Oi! Tą kartą pripjovė porą bulvinių krepšių ir nešė namo naščiais. Tiek jų daug buvo! Grybus apvirė, pasūdė ir paslėgė bačkutėje. Ach, kiekvienąkart beklausant mano liežuvis džiūgaudavo nuo šių sūdytų bobutės rudmėsių su virtomis bulvėmis... Mano tėtis su mama rudenį irgi vis mėgdavo pasakoti apie svieste keptas rudmėses. O man, deja, teko iki šiol gyventi tik pasakojimais apie jas. Todėl jau beveik negrįžtamai jas buvau suklasifikavus į vieną Raudonosios knygos skyrių su kuoduotais kukučiais (dudučiais) - abeji oranžiniai ir niekada nematyti - puikūs bruožai grupavimui. Žinoma, rasdavom savo miškuose rudmėsių, bet visa bėda, kad visos jos būdavo gerokai pakirmijusios. Tad jei pasitaikydavo kokią rudmėsę krimstelti - tai tik bendrame grybų katile. Bet štai, pagaliau! Šį grybingą rudenį ir man nusišypsojo laimė pasimėgauti šiuo miško tvarinėliu. Ačiū, tėti, už rūduokių-rudmėsių krepšį!

Kepiau kaip nurodo Zawadzka, tik prieš tai nuviriau, nes anot anksčiau ragavusių, šį rudenį rudmėsės karčios.

Ach. Skanu... Buvo. Su švelnia bulvių koše ir papildomu šaukštu sviesto....

Bekramsnodama šį riešutinį grybuką, pamaniau, kad tikrai gardu būtų jį patiekti su smulkiais paspirgintais spirgučiais ("spurgytėmis" - kaip sako mano krikšto sūnus Ignas) ir šiek tiek grietinės.