Keptos rudmėsės

Originalus receptas

1 lėkštė grybų,

1-2 šaukštai sviesto,

druskos.

Galima įdėti 1 svogūną.

Jaunas rudmėses kruopščiai nuvalyti ir nuplauti, kad nebūtų smėlio, ir pasūdyti. Keptuvėje ištirpinti šaukštą sviesto, sudėti rudmėses vieną prie kitos, pakepinti; vos tik iš jų išsiskirs sulčių ir perpjovus viduje bus raudonos, jos bus tinkamos valgyti.

Patirtis ir patarimai

Nuo vaikystės girdėdavau pasakojimus apie rudmėses-ruduokes. Bobutė vis prisimindavo, kaip su sūnumi (mano dėde) išėjo į mišką ir užtiko tiltus rudmesių. Oi! Tą kartą pripjovė porą bulvinių krepšių ir nešė namo naščiais. Grybus apvirė, pasūdė ir paslėgė bačkutėje. Ach, kiekvienąkart beklausant mano liežuvis džiūgaudavo nuo šių bobutės rudmėsių su virtomis bulvėmis... Tėtis su mama rudenį irgi vis mėgdavo prisiminti svieste keptas rudmėses. O man, deja, teko iki šiol gyventi tik pasakojimais apie jas. Žinoma, rasdavom savo miškuose rudmėsių, bet visa bėda, kad visos jos būdavo gerokai pakirmijusios. Tad jei pasitaikydavo kokią rudmėsę krimstelti - tai tik bendrame grybų katile. Bet štai, pagaliau, šį grybingą rudenį ir man nusišypsojo laimė pasimėgauti šio miško tvarinėlio. Ačiū, tėti, už rūduokių-rudmėsių krepšį!

Kepiau kaip nurodo Zawadzka, tik prieš tai nuviriau, nes anot anksčiau ragavusių, šį rudenį rudmėsės karčios.

Ach. Skanu... Buvo.

Bekramsnodama šį riešutinį grybuką, pamaniau, kad tikrai gardu būtų su smulkiais paspirgintais spirgučiais ("spurgytėmis" - kaip sako mano krikšto sūnus Ignas) ir šiek tiek grietinės.