Kvietiniai meduoliai

Aš mieliau šiuos meduolius pavadinčiau ne "kvietiniais", o "guminiais". Nors mano tėtis sakė, kad jam primena kažkada pardavinėtus šviesius mėtinius meduolius. Tik maniškiai buvo be mėtų.


Originalus receptas

1,5 litro skysto medaus,
miltų savo nuožiūra,
0,75 stiklinės spirito,
pora saujų apelsino žievelių,
5 g imbiero.

Medų užvirinti, į karštą įberti tiek baltų kvietinių miltų, kad galima būtų užmaišyti skystoką tešlą, nemaišant supilti 0,75 stiklinės spirito, maltų apelsinų žievelių - kiek patinka, ir truputį imbiero. Intensyviai maišant atvėsinti, išminkyti rankomis iki baltumo, pagaminti meduoliukus (norimo dydžio), sudėti ant skardos, pabarstytos miltais, ir iškepti nelabai karštoje krosnyje.


Patirtis ir patarimai

Kad jau esu šiek tiek sukaupus medučio - nusprendžiau išsikepti meduolių. Tikrų meduolių.

Sumažintų proporcijų receptas būtų maždaug toks:

0,5 litro medaus,
0,4-0,5 kg miltų,
0,25 stiklinės spirito (galbūt tiktų ir kokybiška degtinė),
maltų apelsinų žievelių pagal skonį,
arbatinis šaukštelis imbiero.

Mano medus jau buvo gerokai apstingęs, tad aš jį šiek tiek pakaitinau su visu stiklainiu įkėlusi į puodą su verdančiu vandeniu. Medus pasidavė karščiui ir suminkštėjo. Minkštą medų šaukštu iškabinau į puodą ir lėtai kaitindama užvirinau. Namai pakvipo įsimylėjusiomis bitėmis.

Į užvirusį medų subėriau miltus ir išmaišiau. Patarčiau miltus berti po truputį, kad geriau išsimaišytų ir neliktų gumuliukų. O tuomet atėjo laikas spiritui. Kai jį supyliau - tešlos paviršius pradėjo šnypšti ir burbuliuoti mažiukais burbuliukais. Hm. Truputis cheminių bandymų :)

Kol tešla buvo skysta - minkė kombainas, o vėliau perėmiau pati. Kvapni, malonios tekstūros, tampri tešla - puiki kaukė rankoms :) Išminkius suformavau nedidukus meduoliukus ir sudėliojau ant skardos. Gavosi 18 maždaug 7-10 cm skersmens meduolių, kurie kepdami dar išsipūtė.

Meduoliukus kepiau ~150'C orkaitėje apie pusvalandį. Nors kiek vėliau (žinoma, po to kai jau iškepiau) pažiūrėjau E. Binkauskienės knygoje "Kepiniai", kad kočiojamos tešlos meduolius rekomenduojama kepti 200'C, o iškeptus atvėsinti uždarame inde. Aš saviškius atvėsinau uždengus drobiniu rankšluostėliu.

Tiesiog odę galėčiau parašyti, kokie meduoliai buvo skanūs ką tik iškepti!!! Minkštučiai, su trapia karamelizuota plutele, saldūs be proto. Atvėsę, deja, prarado minkštumą ir pasidarė tokie guminiai, bet liko tokie patys saldūs ir kvapnūs.

Svarstau, ar taip turėjo būti, ar per daug miltų, ar per ilgai kepiau. Hm. O gal reikėjo šiek tiek kepimo miltelių? Na, bet praleidę parą belangėje meduoliukai susiprato ir šiek tiek suminkštėjo. Visai neblogi ;)