Plikytas prancūziškas grybukas



















Originalus receptas 

0,75 stiklinės sviesto,
1,5 stiklinės miltų,
3 stiklinės pieno,
6 kiaušiniai,
10 karčiųjų migdolų,
2 šaukštai cukraus.

Ištirpinti 0,75 stiklinės lydyto sviesto, suberti 1,5 stiklinės geriausių kvietinių miltų ir maišant pakepinti. Užpilti verdančiu pienu ir nenukėlus nuo ugnies išsukti iki masė pasidarys puri. Nukeli nuo ugnies ir maišant atvėsinti; paskui vis maišant įmušti kiaušinius, įberti saują smulkiai sukapotų saldžiųjų ir karčiųjų migdolų ir įberti truputį cukraus. Paruoštą tešlą sukrėsti į svietu išteptą pusdubenį ir kepti karštoje krosnyje. Prieš patiekiant pabarstyti cukrumi. Norint paįvairinti, prieš užverdant į pieną vietoj migdolų galima įberti pusę plytelės tarkuoto šokolado.

Produktų kiekis numatytas aštuoniems asmenims.


Patirtis ir patarimai

Grybukas skanus, tik mano vyrams jis nepatiko, nes jų svaria nuomone, pusryčiams kiaušinienė ir jos giminaičiai privalo būti sūrūs. Tegu būna taip. O jei Jums patinka saldūs pusryčiai - išbandykite šį grybuką. Šiek tiek laiko užima, bet jei šeštadienio ar sekmadienio rytą niekur neskubat... jis tinkamas net valgyti lovoje.

Tiesa, trims pusryčiautojams pilnai pakako tokio kiekio produktų:


0,3 stiklinės sviesto,
0,5-0,6 stiklinės miltų,
1,2 stiklinės pieno,
2 kiaušiniai,
4 karčiųjų migdolų,
1 šaukšto cukraus.

Kepiau 180'C orkaitėje apie ... pusvalandį. O gal net visas 40-45 minutes. Nebepamenu...



Komentarai

  1. Skaniai atrodo, primena mano močiutės lenkišką blynuką, tik tavo prabangesnis, su sviestu ir net šokoladu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Su šokoladu dar nebandžiau, kepiau su migdolais. Bet galvoju, kad kai sulauksiu kokių svečių su nakvyne, tai reikės juos taip palepinti ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Iš Zawadzkos aprašymo, man atrodo, jog tai yra prancūziško soufflé receptas. Paruošimas visada prasideda panašiai kaip bešalelis. Po to reikatskirti baltymus nuo trinių, trinius po vieną dėti į dar šiltą masę ir inirtingai maišyti, kad tuoj pat nesukeptų. Po to pridedami išplakti baltymai, 3-4 porcijomis, vis pamaišant mentele. Na o tada kepant iš indelio išsiveržtų tikrai didelis grybas, ir kiaušinienės skonio būt mažiau. Zawadska, matyt, kažkieno kito nusakytą receptą įrašė ir nepaminėjo baltymų plakimo. Jeigu pati būtų ruošusi šį patiekalą, jai irgi nesigautų iškilęs grybukas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Segebute, manyčiau, kad Zawadzka vis gi rašė apie grybuką (lek. grzybek), o ne apie suflė. Mat suflė receptai yra pateikiami atsikirai. Ir ten jau labai tiksliai parašyta, kad plakti, kaip kepti ir pan. O panašų grybuką (na, gal mums kiek neįprastai skamba pavadinimas) Ewa Kubicka aprašo savo boge http://kuchnia.o2.pl/przepisy/obiekt.php?id_o=56

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ewos Kubickos bloge irgi ploksčias grybukas gavosi. Nu ką gali žinoti, gal tikrai toks turi būti...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Taip ir yra. Nes yra išskirti gal kokie septni-aštuoni grybukų receptai. O suflė, kaip minėjau, atskirai. Beje, pagal Zawadzkos receptą suflė gavosi nepriekaištinga :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Aš irgi turiu Zawadzkos knygą, lietuvių kalboje. Kol kas tik skaitinėju - mėgstu senoviškus, amžių patikrintus receptus. Truptėlį man trūksta techninių paaiškinimų Zawadskos receptuose. Mat, poniai Zawadskai turbūt daug kas buvo akivaizdu ir nebuvo poreikio smulkintis. Kartais labai įdomus pateikti pavadinimai, gal tai vertėjo indėlis. Tikiuosi, jog lenkų kalboje (kas ją moka) daug kas būtų aiškiau.
    Patinka jūsų puslapis, niekad nepraleidžiu pasiskaityti įrašų. Suteikia įkvėpimo eksperimentams. Sekmės!

    AtsakytiPanaikinti
  8. Segebute, nesu tikra, ar lenkų kalba išleistoje "Lietuvos virėjoje" receptai būtų aprašyti tiksliau, t.y. nurodyta tiksli temperatūra, tikslus gaminimo, kepimo, virimo laikas. Nebent būtų išleista adaptacija šiuolaikinei virtuvei. Juk tada, kai kulinarijos knygą rašė V.A.L. Zawadzka, šeimininkės naudojo krosnis ir pasitikėjo savo išlavinta akimi. O kiekviena krosnis įkaista skirtingai ir skirtingai šilumą išlaiko, todėl ir knygoje naudojami tokie kaitros nurodymai kaip "iškūrenti krosni kaip kepant duoną/bandeles/kt.". Tai ir buvo tikslūs ir kiekvienai šeimininkei suprantami techniniai paaiškinimai. Mums jie jau kelia šypseną ir verčia raustis užrašuose bei internete. Tikrai, kartais reikia papildomos informacijos, kad galėtum tinkamai paruošti aprašytus patiekalus. Bet šiais laikais - tai ne bėda :)

    Knygos perleidėjai ("Baltų lankų leidyba") įžangoje deklaruoja, kad stengėsi kuo tiksliau perteikti orginalą, išlaikyti originalų autorės stilių ir kt. Matyt, kad tai mus ir trikdo, mat esame pripratę prie tikslių ir gana griežtų receptų. O tuo metu, kai knygą rengė Zawadzka, payzdžių tai ji turėjo tik vieną kitą. Kulinarjos knygos rašymas buvo tuomet dar gana didelė naujiena. Kita vertus, sutinku, kartais ir aš aptinku vertėjo/redaktoriaus pražiūrėtą netikslumą.

    Ir tikrai, Zawadzkos knyga - puikus įkvėpimo šaltinis. Kai imuosi kokio recepto - net neįsivaizduoju, kas turėtų gautis, mat čia nėra jokio paveikslėlio. Kartais gaunasi nei tvora, nei mietas. Kartais rezultatas praleinkia lūkesčius. Bet taip nutinka ir naudojantis šiandien parašytomis kulinrijos knygomis. Tad aš laikausi nuomonės, kad visa kulinarija - tai kūryba :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą