Geriamasis šiltas kisielius

Kisielius man visuomet primena vaikystę. Ne bet koks, o rausvos spalvos kisielius. Pilnas puodas karšto kisieliaus ant viryklės namuose, rausvas lašiukas, kabantis ant ąsočio snapelio virš baltos staltiesės; vaikų kavinėje "Pasaka" ir kavinėje "Tulpė" - rausvas kisielius su plakta grietinėle ir šokolado drožlėmis, spanguolių kisielius ant Kūčių stalo... Mano pusseserė vaikystėje sakydavo "tisielius" - ir visai logiškas pavadinimas. Dabar jau moka tarti taip, kaip reikia - "kisielius" ir verda "tisielių" savo vaikams. Šiandien nutariau ir aš išsivirti to "tisieliaus".


Originalus receptas

7 stiklinės sulčių,
0,5 stiklinės bulvių krakmolo.

Iš pasirinktų sulčių, pusės stiklinės bulvių krakmolo ir vandens paruošti septynias stiklines skysčio ir virti, nuolat aišant šaukštu, kol skystis sutirštės ir taps skaidrus. Nukelti ir patiekti į stalą.


Patirtis ir patarimai

Nei čia ką daug patarsi, nei čia tas šedevras, kur galima patirtimi gaminimo pasidalinti. Viriau savo kisielių iš slyvų. Sulčių nespaudžiau, o supjausčiau gabaliukais, apviriau su cukrumi, o kai subliuško - dar paspaudžiau ir sutryniau į košę. O tuomet jau kaip ir Zawadzka sako - išleidau krakmolą ir maišydama jį lėtai supyliau į slyvų kompotą. Užvirinau ir viskas. Vaikystės "tisielius" kliuksi į stiklines. Skanaus!