Kriaušės salotoms kitaip

Vienaip ar kitaip paruoštos, saldžiarūgštės ir vos vos aštrokos kriaušės - tai puikus priedas prie keptos paukštienos. O aš kriaušes galėčiau vagyti su viskuo ir prie visko. Man jos, kaip ir burokėliai bei obuoliai - tobulas gamtos tvarinys. Nors mano vienas bičiulis sako, kad kriaušė yra pats neaiškiausias vaisius, toks nei saldus, nei rūgštus, nei dar koks nors. Bet gi nuo kriaušės priguli, kokia ji yra. Gal būti didžiulės geltonos sultingos, saldžios arba rūgščios, su karčiu prieskoniu arba nuo gaižumo sutraukti burną, o gali būti mažos saldžios ir sprangios, kaip mano vaikystės dubingėnų kriaušės, kurios papūtus vėjui pradėdavo bumbsėti į daržinės stogą. Atsikeli po nakties miego - užkandi kriaušių ir eini pusryčiauti, papusryčiauji - eini perkąsti kriaušių vardan pilnatvės. Trauki užkandęs kriaušių prie Asvejos - prisirenki pilną sterblę kriaušiukų, nes, oi, negali be jų. Guli prie ežero, tirti nuo vėsaus vandens ir besišildydamas prieš saulutę grauži kriaušę. Svajonė. Kai užrėplioji stačia driežuota įkalne namo vėlyvų pietų - vėl prieš maistą užkandi kriaušių. Ir po pietų, ir prieš vakarienę, ir po jos, ir prieš miegą. O migdamas klausai kaip vėjas šlamina šimtametę kriaušę ir retkarčiais į stogą trinkteli ant šakos neišsilaikęs kriaušiukas...

Originalus receptas

Bet kokias nuluptas kriaušes perpjauti pusiau, paliekant po pusę kotelio, ir išimti sėklas. Išvirti vandenyje su actu ir prieskoniais, nukošti ir atšaldyti, paskui suberti į sirupą ir virti, kol sutirštės.

Patirtis ir patarimai

Buvau nusipirkus tokių nelabai gardžių kriaušių, vieną suvalgiau, o kitos liko toliau nokti - galvojau, kad reikės jas suintegruoti į pyragą kokį ar kriaušienę, bet pavarčius "Lietuvos virėją" radau gana paprastą receptą kriaušėms.

Kriaušeles kokias nepilnas 10 minučių paviriau marinate iš vandens (2 dalys) ir balto balzamiko acto (1 dalis) - neturėjau kitokio, poros gvazdikėlių, kvapiųjų pipirų, cinamono žievės, šaukštelio druskos ir poros šaukštelių cukraus. Manau, kad galima naudoti bet kokį mėgstamą ir išbandytą marinatą tik jį reikėtų paskaninti kriaušėms tinkamais prieskoniais. Išgriebiau kiaurasamčiu nuvarvinau ir atvėsinau. Kol jos vėso - pasiruošiau sirupą. 1 litre vandens ištirpinau 0,5 kg cukraus, pakaitinau, nugraibiau putas ir sudėjau kriaušes. Jas sirupe viriau tol, kol ant lėkštelės užtėkštas sirupas pradėjo stingti. Tuomet kriaušes išgriebiau sudėjau į verdančiu vandeniu perlietą stiklainį ir užpyliau sirupu. Kai sirupas pravėso - užsukau dangteliu. Sako, kad geriau leisti sirupui pravesti neuždengtam, nes tuomet ant dangtelio susikondensavę garai nuvarva atgal į sirupą, sirupo viršutinis sluoksnis prasiskiedžia ir gali pradėti rūgti. Na, žmonės sako - žmonės žino, o man svarbiausia, kad mano kriaušės prinoktų tame sirupe ir progai pasitaikius, dailiai sutūptų šalia kokios nors keptos paukštytės.