2011 m. spalio 28 d., penktadienis

Marinuoti mažieji svogūnėliai





















Nesu didelė svogūnų mylėtoja. Net atvirkščiai, mano mama galėtų papasakoti, kaip vaikystėje iš sriubų ir visokių troškinių pirštais ir šaukštais rankiodavau net mažiausius svogūnų gabalėlius. Aš ir pati prisimenu, kaip kiekvieną kartą prislėgdavo lemties našta, kai pamatydavau sriuboje plaukiojant svogūnus... Nieko kito nelikdavo, tik įvertinus prie stalo valgančiųjų reakcijas, imtis darbo. Taip po truputį ant mano lėkštės krašto išsirikiuodavo visa flotilė permatomų gabalėlių arba kelios, nuolatos į sriubą bandančios įsmukti, balkšvos svogūno luobos. Uf... Net nežinau, kas man labiau tuose svogūnuose nepatiko - ar skonis, ar pats jausmas "svogūnas burnoje". Gal vis gi pastarasis... O dabar? Dabar irgi nesidžiaugiu tais virtais svogūnų gabaliukais, bet tokio nepasitenkinimo gyvenimu, kaip vaikystėje, man jie nebekelia. Net atvirkščiai, galėčiau sakyti, kad pamėgau šitą daržovę. Na, ne virtą, bet žalią, marinuotą, kepintą ar susiintegravusią su kitomis daržovėmis. Į sriubas aš svogūną deda cielą, o po to kiaurasamčiu išžvejoju lauk. Na, tai tiek apie mano ir svogūno santykius. O iš tikro tai labiau norėjau pasigirti, kad stilingas žurnalas "Virtuvė. Nuo...iki" išspausdino interviu su šio puikaus ekskliuzyvinio blogo autore. Na, taip taip, su manim. Vat. Kol kas galime susipažinti per žurnalo puslapius, o vėliau, su redakcijos leidimu, gal gi patalpinsiu tą šedevrą ir čia. Na, tai baigiu šios dienos išpažintis ir einu prie reikalo, dėl kurio Jūs čia ir užsukot - trumpas ir nesudėtingas marinuotų mažulyčių svogūnėlių receptas.

Originalus receptas

Svogūnėlius nulupti, 24 valandoms pasūdyti ir nusausinti. Užvirinti stipraus acto su kvapiaisiais ir juodaisias pipirais bei gvazdikėliais, sudėti į emaliuotą puodą arba stiklainį, aprišti ir pastatyti šaltoje vietoje.


2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Šerniena





















Vartydama "Lietuvos virėją" kartas nuo karto pataikydavau atsiversti kokį egzotiška puslapį su žvėrienos ir laukinių paukščių mėsos patiekalų receptais. Gerai būtų pabandyti... bet iš kur gauti tos briedienos, šernienos, svirbelių ir perkūno oželių? Neisiu gi peiliu apsiginklavus į Ardėnus žvėries medžioti ar su timpa į Jubiliejaus parką papūgų ir oželių šaudyt. Tai taip ir likdavo tik pasvajoti, kad gal kada nors iš kur nors gausiu aš tos laukinės mėsos iš laukinio miško. Visai jau buvau pamiršus (matyt, kad seniai bepataikiau žvėriškuosius receptus atsiversti) tas laukines svajones, kai vieną dieną savo vietinėj parduotuvėj užtikau visą kalną šviežios šernienos, elnienos, kiškienos ir balandienos. Ohoho! Šitoj šalyje būna ir taip! Voila. Svarsčiau ką daryt - norisi, bet kaina nemaža. Kilogramas šernienos kaštuoja beveik šimtą litų... mmmmmmm, ką daryt, ką daryt?! Ai, pasičiupau puskilogramį - bus sekmadienio pietų malonumas.


Originalus receptas

3-4 kg šernienos,
1,5 litro acto,
10 laurų lapų,
20-30 kvapiųjų pipirų,
1 šaukštelis kadagių uogų,
1-2 morkos,
2 svogūnai,
1 petražolės šaknis,
1 salieras,
1,5-2 stiklinės sultinio,
1 stiklinė vyno,
1 stiklinė vyšnių sulčių,
2 šaukštai tarkuotos duonos,
1 šaukštelis cukraus,
0,5 šaukštelio cinamonų.

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Mieliniai plokštainiai su slyvomis arba obuoliais kitaip






















Šį spalio savaitgalį praleidom labai kulinaringai. Ragavom įvairiausių belgiškų maistų - nuo Šiaurės jūros bouillabaisse su plekšne, jūros ešeriu, unguriu, langustu, midijomis ir taip toliau, ir panašiai iki tradicinių belgiškų dešrelių su troškintais mėlynaisiais kopūstais (apie šiuos restoraninius pažinimus galėsite paskaityti kitame mano tinklaraštyje - Briuselio kopūstai). Dar prie išpažinties galėčiau pridėti, kad sendaikčių turguje nusipirkau naują penkių šveicariškų peilių rinkinį (nežinau, kam man jų reikia, bet, kad pardavėjas man juos pats nuderėjo iki 25 eurų - tai ir pirkau). Va, štai tokį spalvotą "Royalty Line Switzerland" rinkinuką, originalioje pakuotėje ir su visomis apsaugomis. Gal kas turit tokį?  Kas gi čia dar smagesnio? Ach, taip - atradau vieną gana skanų blegišką alų - "Mort subite" daryklos "Lambic blanche". Rekomenduoju - švelnus, lengvas, gaivus, vos vos drumstas. Oi, užsimiršau šiek tiek, kad rašau ne apie gyvenimiškas patirtis Briuselyje, o dalinuosi gardžiomis mielinėmis bandelėmis su obuoliais :) Puikios bandelės - tinka sušilti užklupus darganotiems rudens orams ir beplepant su draugais prie apskrito pavakarių stalo.


Originalus receptas

100 g sviesto, keturis trynius, du šaukštus sviesto, du šaukštus išsukti iki baltumo. Įpilti stiklinę grietinėlės, įdėti 50 g mielių, miltų naudoti tiek, kad tešla neliptų prie rankų, pasūdyti ir išminkyti purią tešlą. Padaryti bandeles, sudėti ant skardos, pakildinti, paskui suploti, ant viršaus padėti po keletą cukrumi su cinamonu pabarstytų vengrinių slyvų arba obuolių skiltelių, ant jų - po gabaliuką sviesto ir ketvirtį valandos kepti krosnyje. Išėmus pabarstyti cukrumi.


2011 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

Briuseliniai kopūstai






















Nors gyvename Briuselyje, iš jo vardu pavadintų kopūstų ne kažin ką ir gaminam. Galbūt fantazijos ar gerosios patirties stokoju? Nors reikėtų sakyti "stokojau", nes į virtuvę įsileidus šį Zawadzkos receptą, atradau savo mėgiamą briuselinių kopūstų paruošimą. Iki tol dažniausiai įmesdavau jų į daržovių sriubą ar paprasčiausiai išgarinu garnyrui ir pakepindavau svieste su sauja džiūvėsėlių. Tiesa, esu išbandžiusi ir labai nepriekaištingus Zawadzkos suktinukus su kopūstų įdaru. Buvo skanūs (ei, tai jau dvi gerosios patirtys). O štai šįkart briuseliniai kopūstai pavirto garnyru mėsiškiems patiekalams. Dedu šiam receptui pliusą :)


Originalus receptas

Briuselinių kopūstų, 
2 morkos,
druskos,
1 svogūnas,
2 šaukštai riebalų,
1 stiklinė sultinio užpilui.

2011 m. spalio 11 d., antradienis

Mielinis plokštainis su obuoliais (arba slyvomis)






















Praėjusi savaitė tikrai buvo obuolinė. Nežinau, kiek obuolių buvo nupirkta Styvui, bet jų apyvarta praeitą savaitę tikrai turėjo gerokai išaugti. Šį obuolinį pyragą kepiau nusinešti į svečius, bet vėliau suvokiau, kad norom nenorom, bet vis gi pataikiau į karščiausias savaites tendencijas. Tad, pyragas Styvui.


Originalus receptas

Iškočioti piršto storumo mielinę tešlą (geriausiai kaip džiūvėsėliams), apjuosti iš tos pačios tešlos padarytais krašteliais, padėti ant sviestu išteptos skardos, pabarstyti supjaustytų slyvų be kauliukų, nuluptų obuolių skiltelių (viską dėti palaipsniui ir po lygiai). Du arba tris trynius išplakti lėkštėje kartu su šviežia grietine ir užpilti obuolius, slyvas arba vyšnias ir pusvalandį kepti krosnyje.


2011 m. spalio 7 d., penktadienis

Pomidorų sriuba






















Pomidorai man skaniausi žali. Ne, ne žalios spalvos ir ne neprisirpę. Skaniausi jie man supjaustyti skiltelėmis, pabarstyti stambia jūrine druska, juodais pipirais, pagardinti baltais svogūnų žiedais, kapota česnako skiltele ir keliom šakelėm žalio krapo bei apšlakstyti alyvuogių aliejumi su šiek tiek bazamiko acto... mmm... arba tokios paprastos lietuviškos pomidorų salotos su grietine ir svogūnais - tokias, gausiai pabarstytas pipirais, ypač mėgdavo mano a.a. dėdė Jonas. Su jomis dar paprastai sukirsdavo ir sumuštinį su daktariška dešra. Gal ir ne pati aukščiausia skonių gama, bet vis tiek labai skanu (aš čia apie salotas tokias, o ne apie daktarišką dešrą).  Trumpiau tariant, tikrai mėgstu pomidorus ir jų visada turiu savo šaldytuve. Net neįsivaizduoju, kaip tai nutiko, bet vieną dėželę buvau šiek tiek primiršus. Tad belaukdami savo eilės šitie raudonskruosčiai patapo šiek tiek pagyvenusiais - suminkštėjo. Nors šiaip, tai nieko blogo jiems nenutiko, todėl virtuvės teismas nutarė juos pasiųsti į sriubą. Voila.


Originalus receptas

6-8 pomidorai,
druskos,
200 g sviesto,
1 prancūziškas batonas,
2 petražolės šaknys,
2 svogūnai,
2-3 morkos,
1 poras,
1,5-2 stiklinės grietinės.

2011 m. spalio 4 d., antradienis

Lazdelės be sviesto su sultimis































Net ir saulėtą dieną norisi ko nors skanaus. Ar ne taip vadinasi tas mistinis saldumynas, kurio mažas kąsnelis gali nuskaidrinti nuotaiką ir pakylėti link debesų? Ką aš čia. Tas skanumynas vadinasi tira mi su. O aš gaminau tokį paprastesnį, gal net galima sakyti, lietuviškesnį kramstuką. Šios lazdelės nėra toks tobulas skanumynas, kaip itališkas tiramisu, net visiškai ne į tą pusę, bet vis tiek puikus daiktas, kai norisi ką nors sugraužti ar patabaluoti arbatos ar kavos puodelyje, patogus iškylaujant ar keliaujant. Netrupa, netepa, neužima daug vietos ir svarbiausia - vienas du trys - ir iškeptas.

Orignalus receptas

200 g cukraus,
4 kiaušiniai,
0,75 litro miltų,
aviečių arba žemuogių sulčių.