Marinuoti mažieji svogūnėliai





















Nesu didelė svogūnų mylėtoja. Net atvirkščiai, mano mama galėtų papasakoti, kaip vaikystėje iš sriubų ir visokių troškinių pirštais ir šaukštais rankiodavau net mažiausius svogūnų gabalėlius. Aš ir pati prisimenu, kaip kiekvieną kartą prislėgdavo lemties našta, kai pamatydavau sriuboje plaukiojant svogūnus... Nieko kito nelikdavo, tik įvertinus prie stalo valgančiųjų reakcijas, imtis darbo. Taip po truputį ant mano lėkštės krašto išsirikiuodavo visa flotilė permatomų gabalėlių arba kelios, nuolatos į sriubą bandančios įsmukti, balkšvos svogūno luobos. Uf... Net nežinau, kas man labiau tuose svogūnuose nepatiko - ar skonis, ar pats jausmas "svogūnas burnoje". Gal vis gi pastarasis... O dabar? Dabar irgi nesidžiaugiu tais virtais svogūnų gabaliukais, bet tokio nepasitenkinimo gyvenimu, kaip vaikystėje, man jie nebekelia. Net atvirkščiai, galėčiau sakyti, kad pamėgau šitą daržovę. Na, ne virtą, bet žalią, marinuotą, kepintą ar susiintegravusią su kitomis daržovėmis. Į sriubas aš svogūną deda cielą, o po to kiaurasamčiu išžvejoju lauk. Na, tai tiek apie mano ir svogūno santykius. O iš tikro tai labiau norėjau pasigirti, kad stilingas žurnalas "Virtuvė. Nuo...iki" išspausdino interviu su šio puikaus ekskliuzyvinio blogo autore. Na, taip taip, su manim. Vat. Kol kas galime susipažinti per žurnalo puslapius, o vėliau, su redakcijos leidimu, gal gi patalpinsiu tą šedevrą ir čia. Na, tai baigiu šios dienos išpažintis ir einu prie reikalo, dėl kurio Jūs čia ir užsukot - trumpas ir nesudėtingas marinuotų mažulyčių svogūnėlių receptas.

Originalus receptas

Svogūnėlius nulupti, 24 valandoms pasūdyti ir nusausinti. Užvirinti stipraus acto su kvapiaisiais ir juodaisias pipirais bei gvazdikėliais, sudėti į emaliuotą puodą arba stiklainį, aprišti ir pastatyti šaltoje vietoje.


Patirtis ir patarimai

Pirmas iššūkis - nulupti svogūnėlius, nes net į porą nedidelių stiklainėlių jų telpa tikrai nemažai. Su šituom  šiek tiek užtrukau. Nuluptus sudėjau į puodą, apibarsčiau druska (taip iš akies) ir uždengiau. Buvau porą kartų įkišus nosį pažiūrėti, kaip tiems bumbulėliams sekasi, bet greitai tą nosį ištraukiau, nes kvapas tikrai buvo rinktinis :)





















Po paros pasigaminau marinato iš Zawadzkos nurodytų produktų, tik nedėjau gvazdikėlių, nes jau buvau anksčiau bandžius marinuoti su gvazdikėliais ir man ne per labiausiai patiko. Taigi, mano marinatas buvo iš vandens, acto (santykiu maždaug 1:10), kelių kvapiųjų ir kelių juodųjų pipirų laurų lapelio, šaukšto cukraus ir šaukštelio druskos (dėjau mažiau nei įprastai, nes svogūnėliai ir taip jau buvo pasisūrėję). O jei jau taip ūkiškiau, tai manau, kad galite pasiruošti bet kokį marinatą, kurį mėgstate ir naudojate kitoms daržovėms - agurkams, pomidorams, patisonams ar pan.





















Svogūnėlius suspraudžiau į stiklainius, užpyliau karštu marinatu ir apvertus atvėsinau.Viskas, svogūnai laukia progos. Kelis netilpusius, pamarinavau atskirai ir po dvejų savaičių nutariau paragauti. Mmm! Skanumynas. Puikiai pagardino pomidorų salotas. Dėjau jų ir į mėsos troškinį, kuriame puikiai derėjo svogūnėlių paleista rūgštelė. Kaip manote, su kuo dar jie tiktų?


Komentarai

  1. Kalbant apie meilę svogūnams, pamenu, kaip mano močiutė labai mėgo būtent virtus. Jau nekalbu apie tai, kad visuomet suvalgydavo virtą sriuboje "cielą" svogūną. Išsivirdavo atskirai ir su dideliu pasiskanavimu valgydavo. Mes, vaikai, purtydavomės...
    Tavieji svogūnėliai būtų labai skanūs prie sūrio fondiu priedų. Kai ruošiam, visuomet nusiperku panašių. O šiaip, manau, kad marinuoti svogūnai tinka prie bet kokio mėsiško, o ypač gril kepsnio. Turėtų būti labai skanūs, gaila, kad pas mus tokių mažulių nelabai kur nusipirksi :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Maniškė irgi išgelbėdavo mus nuo to "blogio", tik, kad tai retai pasitaikydavo - tik per atostogas... :) Mintis su fondiu - superinė! Ačiū už tokį puikų pasufleravimą.

    Nežinau, kaip kitose parduotuvėse, Aušra, bet "Prizmoj" (Vilniuj ir Kaune) tai rudenį būdavo pirkti tų mažų svogūnėlių. Sveriamų, nefasuotų. Dar prisiminiau, kad ir "Norfoj" XXL (ar kaip ten jos dydis žymimas) būdavo, tik jų etiketėje būdavo parašyta, kad "sėkliniai svogūnai" - iš kur ten gali susigaudyti, kad jie gal ir maistui tinka :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na, Prismos Klaipėdoj nėra, o su sėkliniais gal ir gera idėja, tik jų labiau pavasarį būna. Kartais, kai pasiseka, ūkininkai atveža į turgų specialių veislių mažų svogūnėlių, vat tie tai tikrai tiktų. Reiks pasidairyti!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Pabandyk :) Aišku, turint kur, galima gal net pasisėti tų svogūnėlių. Būna pirkti sėklų. Tik aišku, jau reikia labai norėti tų mažųjų, kad užsiimti daržininkyste :)

    Čia, Belgijoje, tai jų būna visus metus, o rudeniop - pagausėja pasirinkimas - visokių spalvų ir formų :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sveiki! Ką tik perskaičiau straipsnį "Virtuvėje. Nuo...iki..." ir nusprendžiau užsukti į Jūsų blog'ą. Ir kas mane pasitinka? Ogi svogūnai! ;D Aš tai svogūnus po šiai dienai išgraibau iš sriubos ir visiems valgantiems prie stalo draugiškai išdalinu. ;DD
    Kadangi šiemet mama kaip tik prisėjo ir priaugino tokių mažučių (senobinių, kaip juos užvadino kaimynės) svogūniukų, tai tikrai likimo lemta man nors vieną stiklainiuką užsimarinuoti. Juolab kai taip gražiai jie nuotraukoje atrodo..
    Tai vat. Einu paskaityti dar kitų receptų ir būtinai čia sugrįšiu!

    AtsakytiPanaikinti
  6. Gintare, malonu, kad užsukote :) O senobiniams svogūnėliams gal gi pritiks ir senobinis receptas, kuris mano akimis žiūrint, yra gana universalus - juk marinatą galima pasiskaninti mėgstamu prieskoniu, jį pasaldinti, parūgštinti ar kt. - kaip skonis prašo :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. O ar tinka marinavimui svogunu sodinukai??:)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą