Mielinis plokštainis su obuoliais (arba slyvomis)






















Praėjusi savaitė tikrai buvo obuolinė. Nežinau, kiek obuolių buvo nupirkta Styvui, bet jų apyvarta praeitą savaitę tikrai turėjo gerokai išaugti. Šį obuolinį pyragą kepiau nusinešti į svečius, bet vėliau suvokiau, kad norom nenorom, bet vis gi pataikiau į karščiausias savaites tendencijas. Tad, pyragas Styvui.


Originalus receptas

Iškočioti piršto storumo mielinę tešlą (geriausiai kaip džiūvėsėliams), apjuosti iš tos pačios tešlos padarytais krašteliais, padėti ant sviestu išteptos skardos, pabarstyti supjaustytų slyvų be kauliukų, nuluptų obuolių skiltelių (viską dėti palaipsniui ir po lygiai). Du arba tris trynius išplakti lėkštėje kartu su šviežia grietine ir užpilti obuolius, slyvas arba vyšnias ir pusvalandį kepti krosnyje.



Patirtis ir patarimai

Ar žinojote, kad specialistai žmogui rekomenduoja per metus suvalgyti 48 kg obuolių? Ir kad šitas, Adomą pražudęs, vaisius gali pagelbėti rūkalių plaučiams? O, kad senovėje (kai močiutės dar buvo mažos), keptais obuoliais gelbėdavo persišaldžiusius? Ne? Aš irgi nežinojau, tik iš kažkur girdėjau, kad reikia kasdien suvalgyti po du obuolius tam, kad viskas gyvenime būtų gerai. O, kad negriebtų peršalimai - kepkite ne tik obuolius, bet ir pyragus su obuoliais :)

Pagal Zawadzkos parėdimus, mielinę tešlą reikėtų užminkyti iš litro miltų, 250 ml pieno ir 80-100 g mielių. O šalia Zawadzka priduria, kad "patirtis rodo, kad tai [kiek reikia į tešlą berti miltų - R.] priklauso nuo miltų kokybės: jei jie sausi, reikia imti mažiau, jei drėgni - daugiau. Geriausia jų naudoti tiek, kad tešlą būtų galima pjaustyti peiliu ir kad ji neliptų prie ašmenų." (p. 340). "Prieš kepant pyragus, miltus reikia padžiovinti, persijoti, netgi pabandymui iškepti "aladėlių" (blynelių) arba kitų mažų mielinių kepinių; dažnai į iš pažiūros baltus miltus, atvežtus iš toli, būna įmaišyta žirnių, kukurūzų arba tiesiog peraugusių kviečių miltų, tada pyragai visiškai nepavyksta, tokius miltus galim panaudoti nebent leistinukams." (p. 339).

Ką gi dar svarbaus Zawadzka sako apie mielinę tešlą?

"Kad mieliniai pyragai pavyktų, reikia kokybiškų mielių, tinkamai iškūrentos krosnies ir lengvų, sausų miltų." (Ten pat).

"Dieną iki kepimo miltus reikia palaikyti šiltai." (Ten pat).

"Pyragams ir pyragėliams skirtą tešlą reikia stipriai nesustojat minkyti, kol pradės plekšėti rankose ir pasirodys pūslės." (p. 340).

"Visas mielines tešlas reikia minkyti šiltame kambaryje, geriausia kepykloje, kitaip atšals ir labai sunkiai kils. Patalpos temperatūra turi būti 20-24' pagal Reomiūrą (pagal Celcijų - 5 laipsniais aukštesnė)." (Ten pat).






















Styvo obuoliniam pyragui tešlą užminkiau (tiksliau tai užminkė duonkepė) tokią šiek tiek pagerintą iš:

500 g miltų,
250 ml pieno,
pakelio sausų mielių (11 g),
2 kiaušinių trynių,
100 g cukraus,
100 g sviesto,
5 druskos,
vanilės.

Įdarui:
4 obuolių,
cinamono,
4 trynių,
2 kupinų šaukštų grietinės.

Pašildytame piene ištirpinau sviestą, tuomet subėriau cukrų ir išplaktus trynius. Galiausiai subėriau miltus ir sausas mieles (jei naudojate šviežias mieles jei reikėtų prieš tai pakildinti su šaukšteliu cukraus ir miltų bei supilti į praaušusį pieno, sviesto ir cukraus mišinį. Tuomet supilti išplaktus kiaušinius ir suberti miltus.

Užminkytą tešlą perdaviau toliau minkyti duonkepei.

Pakildintą tešlą pamaigiau, patampiau į šonus ir  suformavau dubenėlį 30 cm skersmens kepimo formoje.

Įdarui nusilupau ketvertą nemažų obuoliukų, supjausčiau savo nuostabiuoju keramikiniu peiliu (vis nerasdavau progos pasigirti, koks jis puikus, nuostabus ir nepakeičiamas) skiltelėmis. Sudėliojau jas mieliniame dubenėlyje, pabarsčiau cinamonu ir užpyliau trynių-grietinės plakiniu.

Pyragą kepiau pusvalandį 230'C karštumo orkaitėje. Ištrauktą pabarsčiau cukraus pudra, nufotografavau ir išsivežiau į svečius, kur jį, po puikios vakarienės, sudorojom užsigerdami arbata ;)



Komentarai

  1. Kažin, o ko į šiuolaikinius miltus primaišo arba iš kokios kokybės grūdų juos mala... Manau, Zawadzkos paminėti priedai miltuose "iš toli" dar ne patys blogiausi :) O pyragėlis atrodo labai gardžiai. Vis ketinu ir aš kepti mielinį su obuoliukais.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pyragas tikrai skanus: ragavom, megavomes, uzkaisiojom paskutines skrandzio skyles ;)))

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na, jei maltų miltus tik iš ūkininkų priduotų grūdų - tikriausiai negalėtumėme labai skųstis. Bet, matyt, beria ir kokių priedų, kad jie ilgiau nesuplėktų, nesustirtų. Esu jau rašius, Aušra, kad išties yra skirtumas tarp paprastų ekologiškų mitų. Pastarieji gal mažiau balti ir tokie lyg ir sunkesni, tankesni.

    Et, kaip sako viena patarlė, ko akis nemato, dėl to širdies neskauda.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Malonu, Ramune ;) bet ką jau ten tas Styvo pyragas prieš spurgyčių skruostus :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. beje, spurgytes rytojaus diena nebuvo tokios skanios, visgi pastovejo miltai... ir man rodesi, kad tesla pasidare klampesne ir tokia labiau tasi, net nezinau, maziau iskilo ir labiau jautesi miltu skonis ;) gal visgi teslos su kepimo milteliais neverta atidet kitai dienai?! ;)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Matyt Tu teisi dėl to tešlos - iš patirties rašai :) būtų mielinė, tai būtų patikimiau - šaldytuve neturėtų tokia per naktį prarūgštėti ar išlipti per dubens kraštus ;)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Sutinku, Rūta, kai nežinai ir nereikia. Bet kai pamatai ir skoniu patiri, kad iš pas dieduką pirktų, tiesiai iš vietinės reikšmės malūno atvežtų miltų kepiniai visai kitokie, sunervina. Ir neduok die gilintis, ko ten deda.. :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Pritariu, Aušra, visu šimtu dešimt procentų. Mane kažkada labai nuliūdino ekologiniai miltai - subėriau jų tiek, kiek ir paprastų parduotuvinių, tešla gavosi klampoka, bet ką gi aš žinau, gal čia taip turi būti (pirmą kartą kepiau), bet boba buvo panaši į guzą... teko išmesti kartu su krūva kiaušinių ir kitų priedų :( Dabar jau esu gudresnė, žinau, kad su jais reikia atsargiau elgtis ;)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Kepiau šitą, labai patiko. Tik manasis gavosi labai storu pagrindu, mat tešla gavosi labai minkšta, puri ir be proto kylanti (niekaip nepavyko suformuoti dubenėlio), o išklojau ją į mažesnės apimties formą.. Gavosi minkštutė, purutė bulkelė su obuolių sluoksniu, "suraitėm" ausimis linkčiodami :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Smagu skaityti, Ausrra :) [ir Zawadzka iš laimės, tikriausiai, grabe apsivertė :))))]. Maniškio plokštainio pagrindas irgi gavosi neplonas toks :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą