Šerniena





















Vartydama "Lietuvos virėją" kartas nuo karto pataikydavau atsiversti kokį egzotiška puslapį su žvėrienos ir laukinių paukščių mėsos patiekalų receptais. Gerai būtų pabandyti... bet iš kur gauti tos briedienos, šernienos, svirbelių ir perkūno oželių? Neisiu gi peiliu apsiginklavus į Ardėnus žvėries medžioti ar su timpa į Jubiliejaus parką papūgų ir oželių šaudyt. Tai taip ir likdavo tik pasvajoti, kad gal kada nors iš kur nors gausiu aš tos laukinės mėsos iš laukinio miško. Visai jau buvau pamiršus (matyt, kad seniai bepataikiau žvėriškuosius receptus atsiversti) tas laukines svajones, kai vieną dieną savo vietinėj parduotuvėj užtikau visą kalną šviežios šernienos, elnienos, kiškienos ir balandienos. Ohoho! Šitoj šalyje būna ir taip! Voila. Svarsčiau ką daryt - norisi, bet kaina nemaža. Kilogramas šernienos kaštuoja beveik šimtą litų... mmmmmmm, ką daryt, ką daryt?! Ai, pasičiupau puskilogramį - bus sekmadienio pietų malonumas.


Originalus receptas

3-4 kg šernienos,
1,5 litro acto,
10 laurų lapų,
20-30 kvapiųjų pipirų,
1 šaukštelis kadagių uogų,
1-2 morkos,
2 svogūnai,
1 petražolės šaknis,
1 salieras,
1,5-2 stiklinės sultinio,
1 stiklinė vyno,
1 stiklinė vyšnių sulčių,
2 šaukštai tarkuotos duonos,
1 šaukštelis cukraus,
0,5 šaukštelio cinamonų.

Kotletų arba kitą raumeninę šernienos mėsą keletą dienų marinuoti acte, išvirtame su prieskoniais. Įdėti į puodą, pabarstyti supjaustytomis daržovėmis ir kitais prieskoniais, užpilti sultiniu ir troškinti, kai skystis išgaruos. Užpilti stiklinę vyno ir dar ištroškinti. Paruoštą šernieną supjaustyti, užpilti padažu, pagamintu iš stiklinės nukošto sultinio, kuriame mėsa buvo troškinama, ir tokio pat kiekio vyšnių sulčių. Po pusvalandžio mėsą apibarstyti smulkiai sutarkuota duona, šaukšteliu cukraus ir cinamonu, pastatyti į krosnį, kad paruduotų, ir patiekti.


Patirtis ir patarimai

Produktų sąrašas netrumpas, bet atėmus šernieną - nieko jame tokio ypatingo, ko negalima būtų rasti daugumos šeimininkių (-ų) virtuvinėse spintelėse. Gaminimo eiga taip pat ne pati trumpiausia. Neskaičiuojant marinavimo, vien troškinimas užtrunka 2-3 valandas. Tik gera naujiena ta, kad nereikia prie viryklės duobės išstovėti ir nuolatos šaukštu makaluoti po puodą: sudėjai-patroškinai-supylei-patroškinai-supylei-patroškinai-suvalgei :)

Mano šerniena gavosi šiek tiek kitokia, nes. Visų pirma, atidarius pakuotę pamačiau, kad mano belgiškas šernas jau supjaustytas į nedidelius kąsnius. Nieko neliko, tik troškinti tokį, kokį radau. Ai, dar marinavimas. Marinavau beveik 2 paras. Iš vandens, acto (skiedžiau maždaug santykiu 1:10, nes marinuoti gryname acte man pasirodė per stipru), kvapiųjų ir juodųjų pipirų, kelių šakelių čiobrelio ir šaukštelio druskos išviriau marinatą ir užpyliau mėsą (smirdėjo ta šerniena atsakančiai, lyg tas žvėris nebūtų gyvenime prausęsis. Mano tėtis sako, kad yra ir tokia žolė kažkokia (šernažolė), kurią šernai baisiai mėgsta ir kuri kvepia panašiai kaip ir patys knysliai).






















Kai jau atėjo sekmadienis ir metas ruošti šerną, pasipjausčiau morkų, svogūnų, petražolės ir saliero šaknų, subėriau jas ant šernienos (jos, tiesa, turėjau 600 g), įmečiau kelias kadagio uogas, čiobrelio, kelis kvapiuosius ir juoduosius pipirus, šaukšteliuką druskos, užpyliau turėtų jautienos sultiniu ir palikau troškintis ant mažos kaitros. Iki tol, kai išgaravo sultinys - truko maždaug 45 min. Tuomet supyliau stiklinę raudono sauso vyno ir vėl palikau puodą burbuliuoti dar kokioms 20-30 minučių. Kartas nuo karto pamaišydavau, kad nesugalvotų man tas šernas prisvilti.

Apturėjau šiokių tokių nesklandumų su vyšnių sulčių. Na, neturėjau jų. Tad nubėgau į šalimais esančią parduotuvėlę, kur gavau "šiaurietiško" vyšnių kompoto. Parsinešus namo paragavau - na, super - nesaldus (beveik). Supyliau stiklinaitę į troškinį. Tada dar padvejojau ir iš paskos sultims pasiunčiau ir uogas - nepakenks. Patroškinau šerniuką dar pusvalandį, kaip nurodo Zawazka. Tik nekišau jau jo į orkaitę - pabaigoje įmečiau porą gabaliukų cukraus ir ant šaukštelio galo cinamono. Dar kelias minutes leidau puodui pakliurksėti ant viryklės ir štai - šerniena pasiruošus keliauti ant stalo.

Mėsa buvo minkšta, trapi ir aromatinga. Specifinį žvėrinos aromatą sustiprino kadagių uogos ir čiobreliai, o vynas ir vyšnių sultys suteikė puikiai akompanuojančios rūgštelės. Mmmm.... puikuma, kai miško žvėrys atkriuksi ant stalo ;)






















Pamiršau visus ketinimus mesti valgyti bulves ir pradėti gaminti sveikus kruopinius garnyrus - man atrodo, kad nelabai kas galėtų būti skaniau už švelnią bulvių košę su keliais kmynų grūdeliais ir čiobrelių lapeliais... Patiekalo (turiu mintį šernieną) skonį papildytų kokios nors marinuotos ar raugintos, ar troškintos daržovės (galbūt kopūstai, agurkai ar kas nors mažiau įprasto, kaip pupelės ar ropės).

Ką dar norėčiau pridurti, tai porą žodžių apie padažą. Duriu. Nebuvo man su kuom tų vyšnių sulčių maišyti, kaip rekomenduoja Zawadzka, nes visas sultinys ir vynas jau seniai buvo susigėręs ir išgaravęs. Tad patarčiau turėti pasiruošus stiklinaitę sultinio, kuris pasitarnaus ruošiant padažą. Kita vertus, mėsa yra pakankamai minkšta, o vietoje padažo darniai skamba ir kartu troškintos daržovės.




Komentarai

  1. Ei, o tai kur ispudziai, susizavejimas, apatija ar nusivylimas skoniu?? Minksta ar neikandama mesa??? Ar ne per astru po acto?? Koki ispudi apskritai serniena padare, ar dar kada gaminsit, jei ir pigiau gautumet?? Kai griausmingu suksniu negirdet, tai speju nepatiko.

    AtsakytiPanaikinti
  2. :) kažkaip pritrūkau žodžių :) Tikrai, kaip galėjau praleisti vertinimo momentą? Koks neatleistinas neapdairumas!

    Mėsa buvo minkšta, trapi ir tikrai aromatinga (vis tik tai ne šiaip kokia kiaulė, o visas miško šernas - na, puskilogramis jo). Vynas ir vyšnių sultys suteikė reikiamos rūgštelės. Skani mėsa - tikrai nenuvylė, nes šiaip ar taip, šernienos ir kitos žvėrienos esu ragavus ir valgius ne kartą. O actas - šiuo atveju - beveik būtinas, žvėriena visuomet mirkoma parūgštintame vandenyje - ir dėl minkštumo ir dėl kvapo.

    O jei pavyks gauti šviežios šernienos ar kitos žvėrienos - tikrai gaminsiu. Nes labai maga iškepti visą mėsos gabalą, o ne troškinį, kaip gavosi šį kartą :)

    Taigi, griausmingi pagyrimai Zawadzkai ir man - rekomenduoju išbandyti šį XIX a. receptą ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Oho, karališki pietūs, šerniena su vyšnių sultimis... Beja, skaičiau naujausią "Virtuvę", malonu susipažinti :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Šiandien ir aš skaičiau šviežiai gautą numerį, tad sveikinu su interviu! ;)

    Aš, antra para triušį marinuoju (iš mamos magaryčių gavau), tad ryt ir manęs laukia egzotika :)

    O šernienos troškinys labai vilioja, ypač tas vyšnių ir vyno derinys.. mmm.. kaip norisi paragauti, neabejoju, jog šerniena minkšta turėjo gautis??

    AtsakytiPanaikinti
  5. Malonu ir man susipažinti (tiksliau, gal reikėtų sakyti, malonu prisistatyti (ačiū Eglei), tikiuosi, kad pasitaikys galimybė pasmalsauti ir apie Jūsų virtuves :)

    Tiesa, su Rennie jau teko susipažinti filmuotuose siužetuose - puikus karjeros posūkis! O su Mindaugu kol kas tik iš rašytinių šaltiniu :)

    Triušiena - gėris, tik kažkodėl mano guru jos negamino :/ Bet yra keli kiškienos receptai, nors kažin ar juos galima taip tiesiai šviesiai pritaikyti triušiui. Na, bet jei dar atgabens kokių miško padarų į vietinį "Delheize", tai reikės prigriebti ką nors. Tėtis liepė imti fazano krūtinę (jei bus) - sakė, kad jos skonis - kaip svajonės :). Tai ji būtų numeris vienas. O kitas numeris - kiškis arba balandžio krūtinė. Tad gal dar rasite pas mane tos žvėriškos egzotikos :)

    Ai, užsiplepėjau, ne to gi klausėt. O norėjau parašyti, kad lauksiu reportažo apie triušius Mindaugo tinklaraštyje.

    P.S. Taip, Mindaugai, šerniena buvo minkšta ir trapi - gal kiek priminė burgundiškai troškintą jautieną. Bet skonis - kitoks - toks žvėriškas :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Rūta, dėl triušienos tikrai pažadu, jog šią savaitę patalpinsiu, mat šiandien vakare jį ruošiu ;)

    O dėl fazano krūtinėlės labai "užkabinai", turiu vieną kanalą, tad būtinai užsisakysiu fazano krūtinėlę ir tuzina putpeliu ;)

    Tikiuos, greitu metu, kaip nors labiau save paviešinti, tik dar nežinau kaip :) Gal kokiam bloggerių renginyje, netolimoj ateityj.. ? :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Oi, būtinai, Mindaugai, išnaudokite tą savo "kanalą"! Aš visad manau, kad jei yra galimybė pavalgyti laukinės mėsos - ją reikia išnaudoti (tą galimybę).

    O putpeles tai esu kepus. Nieko labai ypatingo nedariau - pamarinavau su česnaku, imbieru ir kmynais ir iškepiau orkaitėje. Negalėčiau labai smarkiai aikčioti, kad skonis kaip neatsivalgomos ambrozijos, bet mėsa kiek kitokia nei vištos - tokia minkštesnė, tąsesnė gal kiek ir tamsesnė (čia aišku ne apie skonį ;))

    Na, bet apie tą triušį - laukiu reportažo :) gal ir mane įkvėpsit jo imtis, nes net kaltai jaučiuosi praeidama pro "parke augintus triušius" ir neįvertinus jų privalumų.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Rūta, o Eglė tai tikra šaunuolė, teko man irgi su ja bendrauti, apie tinklaraštį "Sezoninė virtuvė" buvo parašyta liepos mėn. "Virtuvės" numeryje. Labai gera ši rubrika, nes visad malonu susipažinti su žmonėmis besislepiančiais už tinklaraščio :) Kiek pamenu jau buvo parašyta apie Savaitgalio rendez-vous, Neringos blogą, o po to rubrika staiga nutrūko, tai nudžiugau, kai vėl ji atgimė ketvirtuoju straipsniu apie tavo blogą.
    O dėl mano filmuotų receptų, tai aš to karjera nepavadinčiau, greičiau naudinga ir įdomia patirtimi :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Deja, gaila, o gaila, bet aš to žurnalo nepasiekiu (bet reikės paprašyti artimųjų, kad pakauptų man vieną kitą kokį įdomesnį numerį, nes taip ir liksiu nepažinus šauniausių tinklaraštininkų).

    Video įrašai - be abejo labai puiki patirtis, bet ir reikia pripažinti, kad sisteminga naujiena LT tiklaraščių pasaulyje, toks savotiškas "apgreidinimas", patobulinimas, "kitas levelis" (kaip sako apuokas iš "Apuoko vestuvių") - trumpiau tariant - kažkas labai gerai :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą