2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Įdarytų obuolių gardėsis






















Obuoliai visą rudenį ritinėjosi po lietuviškus maistinius tinklaraščius. Obuoliai su medumi, obuoliai su bruknių uogiene, obuoliai tešloje, obuoliai su vištiena, obuoliai... obuoliai su razinomis ir migdolais. Pastarieji pagal Zawadzkos parėdimus. Kaip savo tinklaraštyje "Rafinerija" rašo Kristina Sabaliauskaitė, "yra prisiekiančių, jog geresnio sultinio nei pagal jos [Zawadzkos] receptą nėra ragavę", o aš pridurčiau, kad gardesnių keptų obuolių man dar neteko valgyti. Paragaukite ir Jūs :)


Originalus receptas

Kelioliką obuolių,
5 šaukštai cukraus,
sauja razinų,
20 saldžiųjų migdolų,
5-6 kartieji migdolai,
4-5 tryniai,
1-1,5 stiklinės grietinėlės.

2011 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Trapus obuolių pyragas





















Obuolių niekada nebus per daug. Tik pavasarį jų būna per mažai, nes savieji jau būna suvalgyti, o Lietuvoje užauginti - pasibaigę. Tuomet tenka labai nekantriai laukti kvapnių peršviečiamų alyvinių obuolių. Po jų jau prispėja saldiniai, tuomet grapštainiai (taip rausvadryžius obuolius vadina mano bobutė), rudenį - antaniniai, ananasiniai (tame pačiame sename Šilinkos sode) ir kitų rūšių obuoliai. Valgom kiek telpa, verdam obuolienę, džiovinam obuolių sūrius, o vėlyvuosius sudedam į medines dėžes ir užkeliam į palėpę žiemai. Smarkiau atšalus orams, tie obuoliai persikrausto į verandą arba nedidelį sandėliuką šaltajame namo gale ir paskleidę savo gundomą aromatą vilioja nors vieną išsitraukti iš dėžės ir atsikąsti... Mmm... obuoliai. Kokių tik jų nebūna - visa vaivorykštė spalvų, skonių ir formų; visa plejada receptų: pyragai, košės, sultys, vynas, garnyras... ir visur tie obuoliukai tinka. Net ir nuodėmei :)


Originalus receptas

100 g nesūdyto sviesto,
200 g cukraus,
2 kiaušiniai,
2 šaukštai grietinės,
2-2,5 stiklinės miltų,
2-4 džiūvėsėliai,
8-10 obuolių,
žiupsnelis cinamono,
0,5 stikliuko vyno,
0,5 šaukšto sviesto.


2011 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

Riestainiai






















Miestas po truputį pradeda puoštis šventėms. Lyg ir per anksti. Ypač keista tai atrodo šalyje, kur sniego būna tik pabarstyta (nors žmonės sako, kad pernai per Kalėdas Belgijoje buvo tiek sniego, kad o jojojojoj), o jau lapkričio mėnesį parduotuvių vitrinos pavirsta miniatiūrinėmis laplandijomis. Jau visą savaitę pardavėjos iš sandėliukų traukia apšerkšnijusias puošmenas, įsispraudusios tarp daugkartinių eglučių bei pliušinių angelų, stropiai barsto sniego burbuliukus ir dabina langus milžiniškom snaigėm. O stilistai, savo ruožtu, dengia šventinius stalus ir įrenginėja jaukius, žaliai-raudonai baltus kalėdinius kampelius.

Šiandien buvau užėjusi į mieląjį "Habitat", kurio skaitlinga darbuotojų komanda dengė ilgut ilgutėliausią stalą, o virš jo kabino improvizuotus baltu atlasu apsuktus Kalėdų vainikus. "Zara home" šventėms jau pasiruošus - jos parduotuvėse prabangios rudai auksinės, baltai raudonos, baltai mėlynos ar egzotiškai raštuotos Kalėdos. Kiekvienam skoniui po Kalėdas. Praeis dar pora savaičių ir miestų aikštėse įsikurs nuotaikingi kalėdiniai miesteliai, kuriuose pilstys karštą vyną, dalins keptus kaštonus, kermošinius skanėstus, meduolius ir riestainius... pakvips cinamonu, gvazdikėliais, apelsinais... ir po truputį ateis tikrosios Kalėdos. O jų belaukiant galima pasitreniruot su Zawadzkos riestainiais - gal jie tiks apdovanoti kolegas ir mažuosius smaližius?


Originalus receptas

Tris litrus miltų išmaišyti su gana stipriai pasūdytu vasarošilčiu vandeniu, įpilti 50 g mielių ir šiek tiek pakildinti, Tada gerai išminkyti, vėl leisti pakildinti, padaryti riestainius ir sudėti į verdantį vandenį. Kai iškils į viršų, ištraukti pagaliuku, sudėti ant skardos ir kepti krosnyje. Kai apkeps, apversti ant kito šono.
NB Viena krosnies pusė turi būti iššluota riestainiams kepti, o į kitą sužertos žarijos.


2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Rauginti kopūstai su grybais ir grietine






















Man rauginti kopūstai primena tris dalykus: kopūstų pirkimą, kailiais apklostytą raugintų kopūstų kibirą balkone ir kaimišką raugintų kopūstų sriubą. Tikriausiai ir Jūs pamenate, kaip rudenį stojus kopūstų mėnuliui į daugiabučių kiemus įriedėdavo furgonai ar dideli sunkvežimiai su medinėmis priekabomis, pilnomis gurgždančių kopūstų galvų. Nekantriai laukta žinia apie kopūstų konvojus pasklisdavo žaibišku greičiu ir prie automobilių išsirikiuodavo ilga žmonių eilė. Kas su maišais, kas su vežimaičiais, kas pasitelkęs kelių pagalbininkų rankas - visi stoviniuodavo laukdami kopūstų, kaip svajonės. Mudu su broliu taip pat džiugiai atlydėdavom tėtį ir išdidžiai parnešdavom po vieną didelę kopūsto gūžę namo. O tada prasidėdavo kartą metuose vykdavęs kopūstų raugimo ritualas. Pasitikrinus, ar tikrai mėnulis yra toks, kokio reikia, būdavo namo parnešamas rudos spalvos emaliuotas kibiras, ištraukiamas kočėlas, o ant stalo atsirasdavo stiklainis spanguolių ir maišelis kmynų. Visada taip. Na, ir prasidėdavo pjaustymas. Tėvai kopūstus pjaustydavo dideliais peiliais čiak, čiak, čiak (vėliau atsirado ir tas pjaustymo lovelis), klodavo sluoksniais į kibirą, pabarstydavo druska, cukrumi, įberdavo kmynų, spanguolių, o mudu su broliu iš visos širdies juos minkydavom kočėlu iki pirmų sulčių. Smagu! Prikimštas kibiras būdavo pastatomas arčiau radiatoriaus, kad kopūstai greičiau įrūgtų. Tomis dienomis visi kiemai pakvipdavo nosį kutenančia rūgštele, o aš taip ir įsivaizduodavau, kad kiekvieno buto virtuvėje, šalia radiatoriaus, stovi išdidus rudas kibiras kimšte prikimštas rūgstančių kopūstų... Po kelių dienų mūsų rudasis kibiras iškeliaudavo į balkoną. Mama jį, lyg kokį lepų princą, apsukdavo stora antklode ar nebenaudojamu apklotu, kad kopūstai neperšaltų. Ir... prasidėdavo visą žiemą trukdavęs kopūstinėjimas. Rauginti kopūstai su šiek tiek aliejaus, bandelės su kopūstais, troškinti kopūstai su grybais ar spirgučiais, raugintų kopūstų sriuba ir bulvės su lupyne... mano number 1. Niekur nesu valgius tokios skanios raugintų kopūstų sriubos kaip namuose arba kaime pas savo bobutę, kuri kopūstus retkarčiais raugdavo senoviniu būdu - cielas jų galvas.

Kadangi šį rudenį jau buvo stojęs kopūstų mėnulis, greitai turėtų išrūgti pirmieji kopūstų kubilai - jei tik dar kas nors raugia kopūstus namuose - mano tėvai, po ilgos pertraukos, vėl atgaivino šią rudeninę tradiciją. O kai jau bus šviežių kopūstų - ne pro šalį būtų jų pasitroškinti. Mano anyta Elena, tikriausiai, žino šimtas vieną būdą kaip tai padaryti, o aš siūlau išbandyti Zawadzkos receptą.


Originalus receptas

1 litras raugintų kopūstų,
1 šaukštas sviesto,
1 stiklinė grietinės,
6-7 džiovinti grybai,
1 šaukštas miltų,
druskos, 
pipirų.

2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Bulviniai kukuliai






















Susigaudžiau, kad jau senokai berašiau. Priežasčių tam buvo - ir prancūzų egzaminas, ir naujas namų gyventojas - Leopoldas Lambikas I. Na, jei paprasčiau - katinas. Mažas pilkai rainas chuliganėlis, kurį reikėjo nuolatos stebėti ir reguliariai nešioti į kraiko dėžutę. Bet tai nereiškia, kad mes badavome. Anaiptol. Kaip tik buvo proga daugiau laiko praleisti namuose ir pasigaminti šį bei tą gardaus. Na, kad ir šiuos minkštus bulvinius kukulaičius.


Originalus receptas

0,75 litro bulvių,
3 tryniai,
1 visas kiaušinis,
druskos,
truputis džiūvėsių,
2 šaukštai sviesto.

Išvirtas bulves pertrinti per sietą, išmaišyti su trimis tryniais, pasūdyti, suritenti apvalius kukuliukus, apvolioti kiaušinyje ir džiūvėsėliuose ir iškepti svieste.