Rauginti kopūstai su grybais ir grietine

Man rauginti kopūstai primena tris dalykus: kopūstų pirkimą, kailiais apklostytą raugintų kopūstų kibirą balkone ir kaimišką raugintų kopūstų sriubą. Tikriausiai ir Jūs pamenate, kaip rudenį stojus kopūstų mėnuliui į daugiabučių kiemus įriedėdavo furgonai ar dideli sunkvežimiai su medinėmis priekabomis, pilnomis gurgždančių kopūstų galvų. Nekantriai laukta žinia apie kopūstų konvojus pasklisdavo žaibišku greičiu ir prie automobilių išsirikiuodavo ilga žmonių eilė. Kas su maišais, kas su vežimaičiais, kas pasitelkęs kelių pagalbininkų rankas - visi stoviniuodavo laukdami kopūstų, kaip svajonės. Mudu su broliu taip pat džiugiai atlydėdavom tėtį ir išdidžiai parnešdavom po vieną didelę kopūsto gūžę namo. O tada prasidėdavo kartą metuose vykdavęs kopūstų raugimo ritualas. Pasitikrinus, ar tikrai mėnulis yra toks, kokio reikia, būdavo namo parnešamas rudos spalvos emaliuotas kibiras, ištraukiamas kočėlas, o ant stalo atsirasdavo stiklainis spanguolių ir maišelis kmynų. Visada taip. Na, ir prasidėdavo pjaustymas. Tėvai kopūstus pjaustydavo dideliais peiliais čiak, čiak, čiak (vėliau atsirado ir tas pjaustymo lovelis), klodavo sluoksniais į kibirą, pabarstydavo druska, cukrumi, įberdavo kmynų, spanguolių, o mudu su broliu iš visos širdies juos minkydavom kočėlu iki pirmų sulčių. Smagu! Prikimštas kibiras būdavo pastatomas arčiau radiatoriaus, kad kopūstai greičiau įrūgtų. Tomis dienomis visi kiemai pakvipdavo nosį kutenančia rūgštele, o aš taip ir įsivaizduodavau, kad kiekvieno buto virtuvėje, šalia radiatoriaus, stovi išdidus rudas kibiras kimšte prikimštas rūgstančių kopūstų... Po kelių dienų mūsų rudasis kibiras iškeliaudavo į balkoną. Mama jį, lyg kokį lepų princą, apsukdavo stora antklode ar nebenaudojamu apklotu, kad kopūstai neperšaltų. Ir... prasidėdavo visą žiemą trukdavęs kopūstinėjimas. Rauginti kopūstai su šiek tiek aliejaus, bandelės su kopūstais, troškinti kopūstai su grybais ar spirgučiais, raugintų kopūstų sriuba ir bulvės su lupyne... mano number 1. Niekur nesu valgius tokios skanios raugintų kopūstų sriubos kaip namuose arba kaime pas savo bobutę, kuri kopūstus retkarčiais raugdavo senoviniu būdu - cielas jų galvas.

Kadangi šį rudenį jau buvo stojęs kopūstų mėnulis, greitai turėtų išrūgti pirmieji kopūstų kubilai - jei tik dar kas nors raugia kopūstus namuose - mano tėvai, po ilgos pertraukos, vėl atgaivino šią rudeninę tradiciją. O kai jau bus šviežių kopūstų - ne pro šalį būtų jų pasitroškinti. Mano anyta Elena, tikriausiai, žino šimtas vieną būdą kaip tai padaryti, o aš siūlau išbandyti Zawadzkos receptą.


Originalus receptas

1 litras raugintų kopūstų,
1 šaukštas sviesto,
1 stiklinė grietinės,
6-7 džiovinti grybai,
1 šaukštas miltų,
druskos, 
pipirų.

Išvirti grybų sultinio, užpilti juo reikiamą kiekį raugintų, prieš tai verdančiu vandeniu nuplikytų, kopūstų, sudėti smulkiai supjaustytus minkštai išvirtus baravykus, pasūdyti ir išvirti. Įdėti keletą šaukštų grietinės, svieste pakepinti šaukštą miltų, viską sumaišyti ir troškinti, kol suminkštės.


Patirtis ir patarimai

Na, turiu prisipažinti, kad aš sultinio iš grybų neviriau, o verdančiu vandeniu užplikytus džiovintus baravykus sudėjau tiesiai į kopūstus. Ir grybų nepjausčiau - man gražiau, kai jie stirkso iš kopūstų didesniais gabalais, tokiais, kaip buvo sudžiovinti.

Kopūstus dar pagardinau kmynais ir troškinau beveik dvi valandas. Man atrodo, kad dvi. Neabejokite dėl grietinės. O jei nuspręsite jos nedėti - tuomet atpjaukite didesnį gabalą sviesto, nes raugintiems kopūstams riebalas labai tinka prie veido, o jums tiks prie liežuvio :)

Valgėm zawadzkinius kopūstus visaip - ir vienus, ir prie mėsos ir su bulvėmis. O likusias dar įdariau mielines bandeles. Mmmm... liuks kopūstai! Pabandykite ir Jūs, nes galbūt ne visi esate ragavę troškintų kopūstų su džiovintais grybais. Pavyzdžiui, Nerijui toks derinys buvo naujiena. O Jums? Kaip gardinate troškintus kopūstus? Šonkauliukais? Spirgeliais? ...?