Riestainiai






















Miestas po truputį pradeda puoštis šventėms. Lyg ir per anksti. Ypač keista tai atrodo šalyje, kur sniego būna tik pabarstyta (nors žmonės sako, kad pernai per Kalėdas Belgijoje buvo tiek sniego, kad o jojojojoj), o jau lapkričio mėnesį parduotuvių vitrinos pavirsta miniatiūrinėmis laplandijomis. Jau visą savaitę pardavėjos iš sandėliukų traukia apšerkšnijusias puošmenas, įsispraudusios tarp daugkartinių eglučių bei pliušinių angelų, stropiai barsto sniego burbuliukus ir dabina langus milžiniškom snaigėm. O stilistai, savo ruožtu, dengia šventinius stalus ir įrenginėja jaukius, žaliai-raudonai baltus kalėdinius kampelius.

Šiandien buvau užėjusi į mieląjį "Habitat", kurio skaitlinga darbuotojų komanda dengė ilgut ilgutėliausią stalą, o virš jo kabino improvizuotus baltu atlasu apsuktus Kalėdų vainikus. "Zara home" šventėms jau pasiruošus - jos parduotuvėse prabangios rudai auksinės, baltai raudonos, baltai mėlynos ar egzotiškai raštuotos Kalėdos. Kiekvienam skoniui po Kalėdas. Praeis dar pora savaičių ir miestų aikštėse įsikurs nuotaikingi kalėdiniai miesteliai, kuriuose pilstys karštą vyną, dalins keptus kaštonus, kermošinius skanėstus, meduolius ir riestainius... pakvips cinamonu, gvazdikėliais, apelsinais... ir po truputį ateis tikrosios Kalėdos. O jų belaukiant galima pasitreniruot su Zawadzkos riestainiais - gal jie tiks apdovanoti kolegas ir mažuosius smaližius?


Originalus receptas

Tris litrus miltų išmaišyti su gana stipriai pasūdytu vasarošilčiu vandeniu, įpilti 50 g mielių ir šiek tiek pakildinti, Tada gerai išminkyti, vėl leisti pakildinti, padaryti riestainius ir sudėti į verdantį vandenį. Kai iškils į viršų, ištraukti pagaliuku, sudėti ant skardos ir kepti krosnyje. Kai apkeps, apversti ant kito šono.
NB Viena krosnies pusė turi būti iššluota riestainiams kepti, o į kitą sužertos žarijos.


Patirtis ir patarimai

Mielinę tešlą man išminkė ir pakildino duonkepė (ach, kaip aš ją už tai myliu!). O tešlos receptą vis gi norėčiau šiek tiek patikslinti. Maniškių riestainių tešla buvo tokia:

pusė kilogramo miltų,
maždaug 1,5 stiklinės vandens*,
pusė a.šaukštelio druskos,
2 šaukštai cukraus,
mielių (pagal instrukcijas ant pakuotės).

* vandens siūlyčiau pilti tiek, kad būtų galima išminkyti minkštą mielinę tešlą. Miltų ir vandens santykis daugeliu atveju priklauso nuo miltų kokybės.

Galvoju, kad kitą kartą tešlą pagardinčiau vanile arba aguonomis ir cukraus dėčiau vienu šaukštu daugiau.























Suformuotus riestainius sumėčiau į verdantį vandenį, kai jie iškilo į paviršių ir išsipūtė - išgaudžiau ir sukišau į orkaitę, įkaitintą iki 200'C. Riestainiukai  iškepė per dešimt minučių. Iš pusės kilogramo miltų gavosi pusantros skardos riestainių. Nežinau tikslaus skaičiaus, nes jis buvo nuolatos kintantis :)

Skanūs, tampria žievele, primenantys per muges pardavinėjamus plikytus riestainius, kuriuos taip mėgsta mano bobutė. Ji kartais pasakoja, kad jos vaikystėje tokias baronkas pardavinėdavo tik miestelio krautuvininkas žydas. Daugiau niekas kitas tokių gardžių nekepdavo.





















P.S. Apie "Lietuvos virėją" parašė ir šiandienos žurnale "Žmonės". Voila, štai šiame numeryje. Aš dar nė nenutuokiu, kaip ten viskas atrodo, bet jei Jūs turite šį numerį po ranka - pasklaidykite :)

Komentarai

  1. Įsivaizduoju, kad skanūs turėtų būti. Tokie "guminiai", taip?
    o "Žmones" pasklaidysiu, pasklaidysiu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Taip, Julija, tokie guminiai... bet gerokai kūdesni už pardavinėjamus mugėse, mat nei kaušinių, nei sviesto čia nedėta.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rūta, šaunu ;) Vieną dieną, buvau susimąstęs, reikėtų kada "bublikų" išsikepti, o receptą tikrai rasiu "Lietuvos virėja" :)

    ogi še tau, Tamstelė, mano minteles skaito :)

    Nuostabizmas ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Idėjos sklando ore :) Matyt jos pirmiau prasklendė virš Briuselio :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą