Saksų kukuliai

Briuselyje buvo toks apniukęs oras, kad nė nebuvo kalbos net ir apie mėgėjišką fotografavimą. Na, taip, buvo ir giedrų dienų, bet ne gi dabar ruoši vakarienę vidury dienos, specialiai fotosesijai? Kažkaip nelabai, nes man daug svarbiau atrodo valgyti ką tik išvirtą sriubą, negu turint fotografijų ją iš naujo šildyti atėjus vakarienės metui. Hm... parašiau ir pati susimąsčiau, kaip pasikeitė maitinimosi ritmas. Juk, kai buvau maža, būdavo pussočiai pusryčiai, tuomet sotūs pietūs, pavakariai ir košininė vakarienė. Dabar svorio centras pasislinko link vakaro: beveik asketiški pusryčiai, greiti pietūs, kas-nors-greito už poros valandų, soti vakarienė ir didelis puodelis arbatos prieš miegą. Kažkaip suvakarėjom, nors anksčiau nuostabą keldavo, kaip ten tie europiečiai ir amerikiečiai gali vakare pietauti. Pasirodo, kad visai paprasta, ypač kai vėlyvi pietūs-vakarienė virsta įpročiu. Retkarčiais nutinka, kad alkis tą įprotį paverčia kumpio juostele, pagardinta skiltele pomidoro ir rieke juodos duonos ant pjaustymo lentelės. Prikemši prikemši, o po to būna taip ilgu šiltos sriubos ar kokios švelnios bulvių košės... Todėl naujas receptas iš Zawadzkos "Lietuvos virėjos" - puikus pakaitalas greitai pjaustymo lentelės vakarienei. Aksominiai saksų kukuliai su mažulyčiais kumpio gabalėliais (pagalvojau, kad šiuos kukulius galima būtų pavadinti "kumpuliais") - paguoda šilto maisto išsiilgusiam skrandeliui.


Originalus receptas

5 kiaušiniai,
miltų,
100 g kumpio,
1 maža bandelė,
200 g sviesto.

Nemažą šaukštą sviesto ištrinti su penkiais tryniais, įpilti šaukštą vandens, įberti šiek tiek miltų, išmaišyti tirštoką purią, supilti išplaktus baltymus ir atsargiai išmaišyti. Supjaustyti kubeliai gabalą virto kumpio ir truputį bandelės, pakepinti svieste, sudėti į tešlą, išmaišyti, padaryti mažas spurgas ir dėti į pasūdytą vandenį; kai iškils į viršų, ištraukti kiaurašaukščiu ir užpilti iki rudumo pakaitintu sviestu arba supjaustytais paspirgintais šviežiais lašinukais.


Patirtis ir patarimai

Na, penki kiaušiniai ir šiek tiek miltų man jau iš pradžių skambėjo gana įtartinai, bet vis tiek bandžiau iš pradžių su šiek tiek, o pabaigiau su maždaug 150 ml. Beje, kukulius gaminau iš mažesnio kiekio produktų - trijų kiaušinių, šaukšto svieto ir vandens, minėto kiekio miltų ir iš akies atrėžto gabalo kumpio. Paverčiant patirtį skaičiukais, receptas 2 žmonėms būtų toks:

3 kiaušiniai,
150 ml miltų,
šaukštas sviesto,
šaukštas vandens,
rūkyto arba virto kumpio,
šaukštas džiūvėselių.

Tris trynius ištryniau su šaukštu sviesto, įbėriau tris šaukštus miltų ir išsukau purią ir minkštą tešlą. Kai po šaukštą sukrėčiau išplaktus baltymus - tešla, žinoma, gerokai suskystėjo. Įbėriau dar porą šaukštų miltų (nors širdį skaudėjo dėl prarastų oro burbuliukų...). Tada subėriau sausoje keptuvėje su kupinu šaukštu džiūvėselių paskrudintus kumpio kubelius. Kukulių-kumpulių tešla gavosi vis dar puri, kvepianti rūkytų kumpiu, bet per skysta (varvėjo pakabinus šaukštu - tai apie kokias dar spurgas galima iš jos suformuoti?). Tada dar įbėriau porą šaukštų miltų (sekiau mato žymes ant indelio - viso miltų sunaudojau apie 150 ml) ir  pabandžiau šaukštu sutverti kukulius. Tešla gana aistringai lipo prie šaukštelio, tad atradau sau, kad lengviausia juos atskirti tešlą kabinant verdančiam vandenyje pamirkytu šaukšteliu, o kukulį iš šaukštelio paleisti vedančiame vandenyje. Taip visai sėkmingai išviriau visą dubenį netaisyklingos formos kukulių. O kad neatvėstų - dubenį padėjau ant puodo su verdančiu vandeniu - pasiteisino :)

Dabar galvoju, kad gal ir reikėjo berti dar šiek tiek miltų, kad kukulius būtų galima volioti rankomis. Bet gal gi ir ne, nes išvirę tokie, manau, būtų gana sausi ir kieti. Maniškiai netaisyklingos-formos-saksų kukuliai buvo purūs ir švelnūs :) Kaip tik tokie, kokių norėjosi vakarienei. Rekomenduoju. Ypač gardu su spirgučių ir smulkiai pjaustytų svogūnėlių padažu.