Su Neprigulnybės diena ir mano mėgiami lietuviški tiklaraščiai

Su nepriklausomybės, kaip sakydavo daug seniau - neprigulnybės, diena! Būkime drauge ir raskime jėgų bei noro vienas kitam ištiesti ranką bei pasiūlyti atramai savo petį. Mes visi kartu, išsibarstę visame pasaulyje, suamerikonėję, suvokietėję, suaustralėję ar dar kaip nors kitaip šiek tiek nutolę nuo savo šalies, esame Tėvynė, esame Lietuva ir Laisvė. Visa tai yra žmonėse. Būkime vienas kitam geri ir būsime vieninga Lietuva. Kurkime ir skleiskime savo talentus vardan savo artimiausių, susilaikyme nuo pykčio ir pavydo. Būkime kartu visame pasaulyje. Būkime laisvi!

******************************************************************************
Lietuviškais tinklaraščiais po truputį ritasi lietuviškų tinklaraščių savireklamos savaitė. Proga ne tik pasidalinti savo mėgiamų skaitinių nuorodoms, bet ir padėkoti jų autoriams už pasidalintas mintis ir idėjas. Man atrodo, kad sulaukę pagyrimų labai dažnai susikuklinam, imam nedrąsiai kojos pirštais grindyse paišyti ratukus ir lyg tarp kitko nutęsiam "ai, na, ką jau čia... čia gi tik mano tinklaraštis, šiaip, kai neturiu ką veikti". Bet tai absoliuti netiesa. Juk kurti skaitomą ir estetiškai patrauklų tiklaraštį - tai darbas, nesvarbu, kad malonus, bet vis tiek - darbas. Kol nėra įdirbio - kasdieninis, kai po truputį susikaupia žinojimas, įgūdžiai ir išryškėja tikslai - kaskelintadieninis, bet vis tiek - reguliarus ir nuolatinis. Tad nesikuklinkim pagirti, o tik padėkokim, kad gražiai pagyrė, nes visų pagyrų apie grožį ir gėrį mes patys nusipelnom. Čia juk ne gamtos dovanotas dailus profilis ar auksaspalvės garbanos. Čia - kiekvieno mūsų darbas. Ir atradus-pažvelgus-perskaičius nuoširdžius ir talentingai sukurptus įrašus - užplūsta įkvėpimas. Bent jau man, tai tikrai taip būna. Su niekuo nepalyginamą kūrybingumo gaivalą buvau pajutus po pasakiškos iliustratorių mugės Bolonijoje. Juk kito kūrybingumas įkvepia drąsos ir skatina juo sekti bei kurti pačiam. Ir tokiu būdu susikuria savotiška kūrybinė seka, kūrybinė grandinė, kurio nariai vienas kitą įkvepia ir vienas kitą skatiną neužsistovėti vietoje. Gal ir juokinga, bet tokiu atveju, tikrąjį idėjos autorių kada nors gali įkvėpti kartotinis jo idėjos atvaizdavimas... :)

Aš visuomet su malonumu skatau Eglės įrašus "Žaidimų aikštelėje", grožiuosi jos sukurtomis fotografijomis. Šis kulinarinis tinklaraštis - mano įkvepėjas, nes kiekvieną kartą jį pavarčius, norisi dar labiau pasistengti ir savame kieme.

Kiekvieną kartą savo išraiškingu stiliumi, principinga nuomone ir rinktinėmis temomis pakeri K. Sabaliauskaitė, nuo kurios priklausomybę įgijau perskaičiusi "Silva rerum" (kaip gaila, kad jau seniai surytos...). Rafinuotas šios autorės tinklaraštis "Rafinerija" - puota stiliaus receptoriams ir raudona skepeta sustabarėjusiems snobams (kaip galima viešai prisipažinti kad nemėgsti džiazo?!).

Net jei ir negaminu pagal kitų tinklaraštininkų aprašytus receptus, visuomet su malonumu paskaitau "Vaikai ir vanilė" autorės Aušros įrašus, Aušrros "Tarp vėjo gūsių..." paliktas žinutes, sezoniškus Rennie įrašus "Sezoninėje virtuvėje", tai pat, be abejo, gražuolį "Savaitgalio rendez-vous" su tobulom fotografijom ir katėm.

Gera nuotaika visuomet užkrečia "Igelio kulinarinis blogas", net tada, kai autorius byloja apie kiaules kaimynus, apliejusius jo butą ar chamiškai tvirtina, kad neegzistuoja toks dalykas, kaip moterų orgazmas. Jau nekalbu apie jo gamintus indiškus ledus su ten visokiais kardamonais ir cinamonais. Žinoma, man ragauti teko tik dublikatą, gamintą visai kitų rankų, bet vis tiek. Geras blogas.

Miglės Anušauskaitės "I have no teeth" - komiksų tinklaraštis - sveikas požiūris į pasaulį. 

Atsitiktinai aptikau, bet dažnai paskaitau "Nereguliarias transliacijas iš Melburno".

Taip pat myliu "G tašką""Menų erdvę""Cherryboutique" ir "Life, footnotes and glasses" (šitą tai labai, nes prajuokiną kiekvieną kartą paskaičius ir dar autorius man labai artimas).

Toliau jau rikiuotųsi visa eilė nelietuviškų tinklaraščių, bet šiandien aš apie lietuviškus, neprigulnus tinklaraščius :) 

Komentarai

  1. Ruta, labai aciu uz paminejima! jauciuosi stipriai pagerbta, juolab kad Vaikai ir Vanile paminetas salia tokiu gigantu kaip Savaitgalio rendezvous, Sezonine virtuve, ir t.t.; sutinku, blogus rasom ne sau, bet kitiems, todel bet koks patapsnojimas per peti - tai didziulis dziaugsmas, nes tai irodymas, kad stengtasi ne veltui; aciu tau dar karta uz grazius zodzius; Lietuvos Vireja skaitau reguliariai ir dziaugiuosi kiekvienu tavo irasu; ir dar - aciu uz naudinga lietuvisku blogu sarasiuka;

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aušra, aš tinklaraštį "Vaikai ir Vanilė" atradau visai neseniai, bet taip man jis patinka, kad jaučiu, jog pradedu jį įsimylėti :) Ačiū! Linkiu ko geriausios sėkmės ir visada lauksiu naujų įrašų!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rūta, tavo tinklaraštį jau senokai skaitau ir Briuselio kopūstus, pasklaidau. Žaviuosi Zawadzkos receptais ir tavo interpretacijomis. Esu be galo dėkinga, kad užsuki ir pas mane. Jaučiuosi labai įvertinta ir džiaugiuosi!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Rennie, ačiū ir Tau už komplimentus. Juk visuomet smagu pasmalsauti po svetimas virtuves :) O Tavoji - tobula. Gyvenimiška, paprasta ir tobula :) Kaip ir http://www.cuisine-campagne.com :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ir aš dėkoju už savo vardą šiame puikiame ir mano mėgstamame tinklaraštyje. Labai smagu! Man labai mieli Rūtos "Zawadzkiški" ekperimentai ir labai sava atrodo pati autorė. Sėkmės!

      Panaikinti
    2. Man irgi, Ausrra :) tegyvuoja vėjo gūsiai ir viskas, kas tarp jų :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą