Vienos omletas su uogiene






















Retkarčiais tenka susidurti su tokiais patiekalais, kurių nė nesinori dėti į burną. Ar dėl keistų skonių sąskambių, ar dėl nepatrauklaus kvapo, spalvos ar dėl nujaučiomos skonių nedermės. Šį kartą tikrai nebuvo jau taip blogai, nepagalvokit, bet tokia nedermė skambėjo jau beskaitant receptą - omletas su uogiene. Na, bet gi nepabandęs - nežinosi. Visuomet egzistuoja galimybė, kad nuojauta ir skonių atmintis gali imti ir pavesti, ar ne? Tai išbandžiau. O išbandžius (tiksliau - pabandžius) - džiaugiuosi, kad orkaitėje kepė dar ir biskvitinis grybukas, nes pusryčiai būtų buvę vien kavos puodelis ir geltonas bananas.

Tik, žinoma, nesupraskite manęs klaidingai (juk, kiek skonių - tiek nuomonių), jokiu būdu nepeikiu šio recepto, tiesiog dalinuosi savo įspūdžiais. Man net kiaušinienė su ančiuviais buvo patrauklesnis patiekalas. Ir ką sau galvojo austrai išrasdami tokį omletą? :)


Originalus receptas

4 kiaušiniai,
4 šaukštai pieno,
0,25 šaukšto sviesto,
1 šaukštas marmelado,
1 šaukštas cukraus.

Tris-keturis kiaušinius gerai išplakti su trimis šaukštais pieno ir trupučiu druskos; keptuvėje ištirpinti šiek tiek sviesto, kad omletas neprisviltų, supilti į keptuvę ir kepti karštoje krosnelėje, kol pagels apačia. Kai tik omletas bus iškepęs, peiliu atsargiai iškelti ant popieriaus (neapverčiant keptuvės), patepti uogiene arba marmeladu, susukti ir įdėti į pusdubenį. Prieš patiekiant gausiai pabarstyti cukrumi.


Patirtis ir patarimai

Na, skoninius įspūdžius aš jau kaip ir išdėsčiau, tad mano asmeninis patarimas būtų omletą sutepti ne saldžia uogiene (aš naudojau abrikosų), bet kuo nors sūriu ar saldžiarūgščiu - svogūnų džemu, žolelių pesto, kapotomis daržovėmis ar susukti su pakepintu šoninės gabalėliu, petražolių, krapų ir bazilikų šakelėmis, blogiausiu atveju - pertepkit, kad pomidorų padažu (paskutinis patarimas - tiesiog aukso vertės - ha ha ha).


Aišku, jei manote, kad kiaušinienė su uogiene - pats tas Jūsų gomuriui ar baisiai tokią mėgstate, tai atleiskit už man kritiką, nieko receptūroje nekeiskite ir pabandykite pasigaminti šį austrišką keistumyną. Jums patiks ;)


Tiesa, omletuką kepiau 180'C karštumo orkaitėje apie 10 minučių, kol viršus švelniai parudo. Tada iškrapščiau iš orkaitės ir uogiene sutepiau ne tą pusę, nes man taip buvo gražiau ir susukus įstrižai suraikiau. 

Komentarai

  1. mes jau n metų valgom tokį omletą su uogiene ir niekada į galvą net nešovė mintis, kad tai galėtų kažkam nepatikt )))) na, bet žinoma, dėl skonio nesiginčijama :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na va, o man jis buvo didi staigmena. Mūsuose omletai, kiaušinienės ir kiaušiniai valgomi sūriai. Tikrai :) Prisipažinsiu, kad iš vėžių išmušė tas man visai neįprastas kiaušinio ir uogienės skonių derinukas... :/ Na, bet čia jau visai skonio reikalas, nes aš, pavyzdžiui, savo vyro siaubui koldūnus valgau su pomidorų padažu, lietinius blynus - su bulvių košės dažiniu ir turiu kitokių žalingų valgymo įpročių :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą