2012 m. gegužės 29 d., antradienis

Žaliųjų pupelių salotos

Štai dar vienas karščio padiktuotas patiekalas. Na, toks ne visai patiekalas, gal greičiau patiekalėlis, nes tinkamesnis užkandžiui, o ne sočiam prisivalgymui. Lengvai ir greitai paruošiamas, todėl ypač tinkamas karštomis dienomis, kai nėra nei noro, nei jėgų stovėti greta kunkuliuojančių puodų ir čirškančių keptuvių. Taigi, ponai ir ponios, Jūsų dėmesiui, paprastos ir šaltos Zawadzkos salotos iš žaliųjų pupelių.


Originalus receptas

Jaunas pupeles, nupjausčius galiukus, supjaustyti įstrižais gabaliukais ir apvirti. Kai suminkštės, sudėti ant sieto, atvėsinti šaltu vandeniu, sumaišyti su svogūnais ir citrininiu padažu ir sudėti į salotinę.


Patirtis ir patarimai

Salotoms naudojau jaunas žalias pupeles, kurias nuploviau, nupjaustynėjau galiukus ir apie 4-5 minutes pagarinau puode su įstatomu tinkleliu. Suminkštėjusias, bet vis dar traškias pupeles perliejau šaltu vandeniu, nuvarvinau ir apibarsčiau žiedais pjaustytais jaunais svogūnais, užsunkiau šviežių citrinos sulčių, įpyliau kelis lašus alyvų aliejaus, užbėriau jūros druskos ir kelis kartus suktelėjau pipirų malūnėlį. Puiku!


Saltos puikiai dera su sausu baltu stalo vynu ir juodos duonos riekele. Tinka kaip garnyras prie švelnių žuvies ar paukštienos patiekalų. Skanaus!

2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Persikų arba abrikosų želė

Būna tokių dienų kaip tyčia arba kaip šiandien. Saulė kaitina nuo ankstaus ryto iki pat laidos, o ir naktį oras nespėja ataušti nė per nago juodymą. Atrodo, kad Belgijoje stojo poliarinė saulėkaita nenukrypstanti žemiau termometro žymos "plius dvidešimt". Vidurdienį stulpelis plyksteli iki trisdešimties, pradeda virpėti nuo įkaitusių stogų kylantis oras, kartas nuo karto keistai pokšteli skardiniai lietvamzdžiai ir mūsų katinas niekaip nesugeba rasti išganingos vietos - nesiseka jam dorai snūstelėti nei palindus po lova, nei susirangius ant palyginus vėsių vonios grindų. Pagalvoju, kad ėmus jį taip ir nukirpus - gal be kailinių jam būtų lengviau?



Jei ši tirada Jums panaši į skundą - tai Jūs šiek tiek klystate, nes po apniukusio ir lietaus nuskalbto belgiško pavasario ši karštynė - kaip tik tai, ko reikia, kad protas persijungtu į vasaros rėžimą. Tik rytais toks pareigos ir įsispyrimo į užpakalį jausmas neapleidžia - pramerki akis ir pamatęs giedrą dangų jauti prievolę tuoj pat keltis ir eiti į lauką, gaudyti karštąsias akimirkas kol jos vis dar čia.



Smagiausia stebėti briuselėnus, kurie atrodo tik ir telaukė kol pradės kvailioti termometras: nusimetė neperlyjamus sluoksnius švarkų ir megztinių, basnirčiom įsispyrė į nukleiptus sandalus, pasičiupo įvairiaspalvius paklotėlius ir lyg susitarę nugulė visus parkų pakraščius. Per daug nesukdami galvos - prie gatvės, ne prie gatvės, šalia tvenkinio ar tik šalia gaiviuosius gėrimus pardavinėjančio autobusiuko. Svarbu, kad saulė laižo išbalusias kojas ir strazdanom nutaškuoja vis dar pablyškusius veidus.


Mes irgi pasidavėm masinei migracijai link žalios spalvos. Tai į savo mažą Felix'o Hap'o parkelį, tai į didesnį Woluwe ar prie briuselietiškų Žaliųjų ežerų - į Bois de la Cambres. Susitepam sumuštinį ar pasičiumpam kokį šmotelį vytinto kumpio, keptų ankštinių pipirų butelaitį vandens ir bandom išgyventi tą lauktą karštį. Namuose irgi sunku galvoti apie šiltą maistą, tad išradinėjam įvairias salotas ir šaltas sriubas (nes kiek kartu per savaitę galima srėbti šaltibarščius?). O vakar... vietoj ledų gavom persikų želė. Bet tokios tikros tikros ir sodrios kaip marmeladas.


Originalus receptas

7-8 persikai, 
2 abrikosai,
600 g cukraus,
60 g želatinos arba 8 kojos*,
2 citrinos,
vandens pagal poreikį (bendras skysčio kiekis - 7,5 stiklinės).


2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Keptas jūros liežuvis

Jūros liežuvis - baisiai populiari žuvis Belgijoje. Ant jos kabliuko užkimba ne tik restoranų ir užeigų lankytojai, bet namuose mėgstantys gaminti belgai ir ilgiau Belgijoje pagyvenę atėjūnai (pavyzdžiui,  tokie kaip aš). Man asmeniškai ši žuvelė šiuo metu pirmoji tarp saviškių. O po jos rikiuojasi Šiaurės jūros ešerys, menkė ir taip toliau. Belgijoje jūros liežuvis - sole de la mer ruošiamas keliais būdais, bet populiariausi iš jų - ostendietiškas ir waterzooi. Ostendėje (ir visame Belgijos pajūryje) jūros liežuvis kepamas labai paprastai - pamirkomas kiaušinio plakinyje, apvoliojamas džiūvėsėliuose ir iškepamas įkaitintame svieste arba aliejuje. Panašiai paruoštą jūros liežuvį ragavo ir Julia Child, savo pirmųjų pietų Europoje metu. Tik jai patiekta žuvis dar buvo pagardinta svieste pakepintais šalotiniais svogūnėliais. Atsimenate tą sceną iš filmo "Julie&Julia", kai pamačiusi čirškantį jūros liežuvį, Julia pradėjo kvaksėti "oh, butter, butter, butter!". Tai gi, tai buvo ta pati plokščiašonė žuvytė.


Patiekalas keistu pavadinimu waterzooi - gali būti dvejopas - paruoštas iš vištienos arba iš kelių rūšių žuvies. Man teko ragauti jūros liežuvio waterzooi. Ir tai buvo grietinėlėje troškinti jūros liežuvio suktinukai su garintomis šviežiomis bulvytėmis ir grietinėlėje troškintų daržovių padažu. Įsivaizduojat, kaip skanu? Tiesiog begėdiškai...


Na, o Zawadzka jūros liežuvį siūlo išsikepti panašiai, kaip jį ruošia Šiaurės jūros pakrančių gyventojai - išskrosti, pasūdyti ir iškepti pavoliojus miltuose. Skaitome:


Originalus receptas

Jūros liežuvis,
1 šaukštas sviesto arba taukų kepti,
2 kiaušiniai,
1 šaukštas sviesto,
keli džiūvėsėliai,
petražolių lapų,
1 citrina.

2012 m. gegužės 6 d., sekmadienis

Šviežios rūgštynės kaip daržovių patiekalas






















Praeitą savaitę pas mus svečiavosi mano mylimiausios moterys - mama ir bobutė. Ko mes tik su jomis drauge nedarėme! Ir po tulpynus vaikštinėjom, ir istorinius Briuselio barus lankėme, ir duonos automatą išbandėm, ir smagių smagiausiai kepėm firminį bobutės keksą su razinomis ir džiovintomis spanguolėmis. Neapsakomas malonumas drauge turkštis virtuvėj, skirstytis darbus, maišyti, minkyti ir po to su nekantrumu laukti rezultato, ar gausis taip gerai, kaip iš Lietuviškų produktų. Gavosi. Ir dar kaip gavosi! Taip puikiai, kad keksas neišgyveno iki kitos dienos. Vat, taip.

Tikiuosi, suprasite, kad per tokią smagią savaitę nebuvo nė minties apie Zawadzkos eksperimentus, prie kurių Nerijaus paraginta grįžau tik šiandien. Palengva, kad padarius pertrauką eksperimentai nesibaigtų nusivylimu. Tad, prie sekmadieninių mėsos muštinukų - troškintos rūgštynės. Gerumas - neišpasakytas, ypač jei mėgstate ne tik pasisaldinti, bet ir pasirūgštinti gyvenimą ;)


Originalus receptas

400 g šviežių rūgštynių, 
400 g šviežių špinatų,
druskos,
3-4 gabaliukai cukraus,
1-1,5 šaukto sviesto,
2-3 šaukštai grietinės,
1 šaukštas miltų,
1 prancūziška bandelė.