Keptas jūros liežuvis

Jūros liežuvis - baisiai populiari žuvis Belgijoje. Ant jos kabliuko užkimba ne tik restoranų ir užeigų lankytojai, bet namuose mėgstantys gaminti belgai ir ilgiau Belgijoje pagyvenę atėjūnai (pavyzdžiui,  tokie kaip aš). Man asmeniškai ši žuvelė šiuo metu pirmoji tarp saviškių. O po jos rikiuojasi Šiaurės jūros ešerys, menkė ir taip toliau. Belgijoje jūros liežuvis - sole de la mer ruošiamas keliais būdais, bet populiariausi iš jų - ostendietiškas ir waterzooi. Ostendėje (ir visame Belgijos pajūryje) jūros liežuvis kepamas labai paprastai - pamirkomas kiaušinio plakinyje, apvoliojamas džiūvėsėliuose ir iškepamas įkaitintame svieste arba aliejuje. Panašiai paruoštą jūros liežuvį ragavo ir Julia Child, savo pirmųjų pietų Europoje metu. Tik jai patiekta žuvis dar buvo pagardinta svieste pakepintais šalotiniais svogūnėliais. Atsimenate tą sceną iš filmo "Julie&Julia", kai pamačiusi čirškantį jūros liežuvį, Julia pradėjo kvaksėti "oh, butter, butter, butter!". Tai gi, tai buvo ta pati plokščiašonė žuvytė.


Patiekalas keistu pavadinimu waterzooi - gali būti dvejopas - paruoštas iš vištienos arba iš kelių rūšių žuvies. Man teko ragauti jūros liežuvio waterzooi. Ir tai buvo grietinėlėje troškinti jūros liežuvio suktinukai su garintomis šviežiomis bulvytėmis ir grietinėlėje troškintų daržovių padažu. Įsivaizduojat, kaip skanu? Tiesiog begėdiškai...


Na, o Zawadzka jūros liežuvį siūlo išsikepti panašiai, kaip jį ruošia Šiaurės jūros pakrančių gyventojai - išskrosti, pasūdyti ir iškepti pavoliojus miltuose. Skaitome:


Originalus receptas

Jūros liežuvis,
1 šaukštas sviesto arba taukų kepti,
2 kiaušiniai,
1 šaukštas sviesto,
keli džiūvėsėliai,
petražolių lapų,
1 citrina.

Jūros liežuvis yra panašus į plekšnę, tik ilgesnis ir jo mėsa švelnesnio skonio. Skrodžiant reikia prie uodegos įpjauti odą ir nusmaukti ją iš abiejų šonų iki galvos. Iki pusės įpjauti žiaunas, perpjauti pilvą, išimti vidurius, kruopščiai nuplauti, pasūdyti, palikti kelioms valandoms, kad gerai įsigertų druska, paskui pavolioti miltuose, kiaušinyje, pabarstyti džiūvėsėliais ir kepti iš abiejų pusių. Patiekti papuoštą pakepintais petražolių lapais, citrinų gabaliukais ir apšlaksčius citrinų sultimis.


Patirtis ir patarimai

Aš kepiau du nedidelius liežuvius, kuriuos pirkau išvalytus ir nudirta oda. Prisipažinsiu, kad niekada nelaikau pasūdžius kelias valandas nei mėsos, nei žuvies. Išskyrus tais atvejais, kai mėsą marinuoju su prieskoniais. Man skaniau lengvai pasūdyta žuvis, kai dar galima apčiuopti ir jos pačios skonį. Kita vertus, jūros liežuvis - plokščia ir gana stropiai gamtos suplota žuvis, kurios nereikia nei ilgai laikyti pasūdžius, kad įsisūrėtų, nei ilgai kepti.



Tad aš darau paprasčiau. Pasūdau abu jūros liežuvio šonus jūros druska, pabarstau šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir apšlakstau šviežių citrinos sultimis. Palieku žuvį ramybėje kol išplaku kiaušinį ir susirandu spintelėje džiūvėsėlius. Tada pamirkau ją plaktame kiaušinyje ir apvolioju džiūvėsėliuose, o jei jų neturiu - miltuose. Paruoštą jūros liežuvį kepu įkaitintame alyvų aliejuje po 2 minutes iš abiejų pusių. Štai ir viskas. Skanu su bulvėmis, su šviežioms daržovėmis, su ryžiais ar kuskusu, su žiedinių kopūstų piure ir pan. Kartu puikiai dera šviesus alus, sausas baltas vynas ar sausas sidras. Pamėginkit!


Komentarai

  1. Man žuvis kepta svieste - pati skaniausia. O senelis kepdavo kiaulienos taukuose, įdomus skonis, bet žuvis neužsilaikuydavo ant stalo, greitai sukramsnodavome su duona :) Pas mus šitos žuvies kažin ar būta, nebent pajūrio žmonės labiau ją žino. Labai gardžios nuotraukos! ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kartais ir aš kepu svieste, bet dažniau alyvų aliejuje - kažkaip toks įprotis jau atsirado iš lentynos griebti tą buteliuką (reiks taisyti). Kiaulienos taukuose... turėtų būti skanu. Kažkodėl iškarto pagalvojau apie ežerines žuvis: ešerius, karosiukus ir kitus jų draugus.

      Ačiū, Mindaugai, už pagyrimus :) Gi baisiai malionu ;)

      Panaikinti
  2. Skaitau ir pilvas gurgia. Nėra pas mus tokios, pasidomėjau - tai Juodosios, Viduržemio ir Šiaurės jūros laimikis, dar Vakarų Europos Atlanto vandenyno pakrančių žuvis. Į Baltiją yra užklydus tik netyčiom :) Ypač plekšninės žuvys tikrai skaniausios keptos ant sviesto :) Puikus įrašas...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aušrą, Tavo tinklaraščio puslapiuose tiek skanių žuvų, kad šiam vienišam jūros liežuviui tik slėptis už paraščių :)

      Aš irgi prisimenu, kad kažkada spauda rašė, kad kokia staigmena, į Baltijos jūrą užsuko liežuviai (vat, kaip tik "Klaipėda" apie tai rašo http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/jura/i-baltija-uzklyde-juros-liezuviai-nesiveisia-127220#axzz1vlqgPEcD)

      Panaikinti
  3. Dievinu jūros liežuvį, kažkada mačiau ir LT pirkti.Ispanijoje aš dažnai perku Lenguado ( taip vadina jie jūros liežuvį). Man visos plokščios žuvys yra labai skanios. Lietuviškos plekšnės ar otai, jie tikrai ne ką prastesni, tik mes nuvertiname, tai ką turime. Aš plokščias žuvis iš įpročio kepu svieste, papillote arba ant garų, svarbiausia, kad išliktų kuo natūralesnis skonis. Labai atsiprašau, bet man tie džiuvesėliai tiesiog užmušinėja nuostabųjį jūros liežuvio skonį. O jis toks tobulas, lengvas, švelnus ir dar milijonass pagyrų. Ji per gera žuvis, kad būtų taip kepama. Nesupyk:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ai, Odeta, ko čia pykti? ;) Kiek virtuvių - tiek virėjų, kiek virėjų - tiek skirtingų būdų pagaminti tą patį patiekalą :)

      Man irgi patinka plokščios žuvys, todėl niekada nepraleidžiu progos pasimėgauti žuvimi Juodkrantės "Žuvelėje". Bet namuose vis tiek liežuvį kepu su džiūvėsėliais/miltais, nes man be odos keptas tiesiai svieste - nelabai patinka. Paskrusti be džiūvėsėlių pirmenybė atitenka otui ir plekšnei ;)

      Panaikinti

Rašyti komentarą