Marinuota kiaulienos arba šernienos karka

Galvoju, kaip čia tinkamiau pradėt pristatynėti tą karką ir nerandu tinkamo istorijos. Abejoju, ar mama karką ruošdavo. O gal tik neatsimenu? Kaip, mama, ruošdavai ar ne? Bent aš galvoju, kad ne. Ir greičiausiai, pirmą kartą karkos ragavau kokioje nors "Bernelių užeigoje" ar gal net Klaipėdoj. Visai susipainiojau, todėl paprasčiausiai - tram pam pam pam - karka pagal "Lietuvos virėją".


Originalus receptas

1 kiaulienos karką,
1,5 litro acto,
3 svogūnai,
15-20 kvapiųjų pipirų,
10-15 laurų lapų,
20 gvazdikėlių,
2-3 gabaliukai cinamonų,
1-2 riekės juodos duonos,
truputis citrinų žievelių.

Nuo kiaulienos karkos nulupti odą, mėsą įtrinti druska ir savaitę marinuoti acte, užvirintame su įvairiais šakniavaisiais ir svogūnais. Išėmus nuspausti, prismaigstyti gvazdikėlių ir cinamonų ir iškepti troškintuvėje ir pradžių laistant vandenių, paskui - susidarančiomis sultimis. Valandą prieš patiekiant pabarstyti stambiais juodos duonos tarkiais, smulkiai supjaustytomis citrinų žievelėmis ir kepti, kol pagels, daugiau nelaistant.
Prie šio kepsnio tinka uogų padažas.


Patirtis ir patarimai

Genialiausią mėsos marinavimo būdą savo tinklaraštyje aprašė Eglė, bet aš vis tiek bandau įkišti savo trigrašį su ilgai marinuota karka. Bet prieš pradėdama pasakoti, prisipažinsiu, kad karką marinavau perpus trumpiau - tris dienas, mat vienas valgytojas turėjo išskristi į komandiruotę ir nebuvo kaip kitaip pasielgti. Tačiau beveik savaitę (6 dienas) marinavau gabalėliais supjaustytą kiaulienos kumpį ir turiu pripažinti, kad apkepta ir su baklažanais patroškinta mėsa buvo tikrai minkšta ir sultinga.

Taigi, apie karką. Marinavimui naudotą obuolių actą užvirinau su keliomis morkomis, svogūnais, petražolės šaknimi, čiobreliais, kadagio uogomis, laurų lapeliais ir kvapiaisiais pipirais. Karštu marinatu užpyliau paruoštą karką ir atvėsusią pastačiau į šaldytuvą laukti karštos orkaitės. Po trijų dienų mėsa buvo kiek patamsėjusi ir "pablukusi", bet pakankamai tvirta ir nepraradus standumo. Karką prismaigsčiau gvazdikėlių, aptepiau alyvų aliejumi, apibarsčiau šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir cinamonu.



Karką kepiau maždaug 220-230'C moliniame inde kartu su šviežiomis morkomis, baklažanu, keletu pomidorų bei keturiomis šviežiomis bulvėmis. Kad mėsa nesudžiūtų - indą sandariai apsukau keliais sluoksniais aliuminio folijos ir užspaudžiau kraštus. Po pustrečios valandos praardžiau foliją ir pradėjau mėsą laistyti susidariusiomis sultimis iki kol iškeps. Bijau sumeluoti, bet atrodo, kad karka kepė maždaug 3 su puse valandos (praalkom kaip reikiant belaukdami vakarienės). Iškepusi mėsa buvo minkšta, aromatinga (labai tiko smulkintos citrinų žievelės...) ir ...gardi. Rekomenduoju. Įtariu, kad karką pamarinavus visą savaitę - ji iškeptų greičiau. Kita vertus, su skūra ir šiek tek daugiau riebalo - taip pat iškeptų greičiau. O dar geriau, manau, kad kaip visada - geriausia būtų kepti jau apvirtą karką :)


Komentarai

  1. Atsakymai
    1. Ačiū, Aušra, už liuks :) Man tai buvo toks mažytis atradimas, kad karką galima valgyti ne tik su raugintais kopūstais, bet beveik kilniai - su rytietišku cinamono ir gvazdikelių prieskoniu :)

      Panaikinti
  2. Nuotraukos skanios, tik kur karka? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. tai visiems po gabalėlį - nėra čia ko persivalgyti :) Visos nebespėjau nufotkinti, nes buvo žiauriai alkani tos karkos sulaukę ;)

      Panaikinti
  3. Vieną karką visą savaitę marinuoti 1,5 litro acto???!!! :)
    Ar tai patiekalas "paskutinei vakarienei"? :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą