Vištienos kepenėlių paštetas pagal receptą "Šaltas veršiuko arba žąsų kepenėlių paštetas kitaip"

Kiek save prisimenu - visuomet mėgau kepenėlių paštetus. Tik juos paprastai vadindavau "kepenine". Matyt, kad iš savo bobutės buvau išmokus, kuri gamindavo kiaulienos kepeninį ir ją laikydavo sukrėtusi į stiklainius arba apkepdavo skardinėje. Mmmm, kas per skanumas mantai būdavo (ir tebėra)! Atrieki piršto storumo riekę ir net seilės tįsta, kaip nori jos kuo greičiau atsikąsti...

Bobutės kepeninė yra paprasta, pagaminta iš kepenų (kaip gi be jų), gabalėlio lašinių, gabalėlio riebesnės mėsos ir šakninių daržovių. Rupiai permalta ir sustingdyta. Mmmm... kad taip man čia jos kas atsiųstų....

To troškimo vedina ir panūdau pasigaminti pašteto. Čia ir dabar. Veršienos kepenų tą dieną negavau, o žąsų kepenis tai tikriausiai pasisavina organų vagys, nes jų niekada neteko matyti nei turguj, nei parduotuvėj, nei mėsinėj. Beliko - vištelės kepenys, kurios, kaip žinia, gerokai liesesnės ir raiškesnio skonio, bet, mano (ir daugumos kitų) manymu, puikiai tinka paštetui.


Originalus receptas

Keliolika žąsų kepenėlių arba kelios veršiuko kepenys,
0,5 kilogramo sviesto arba 400 g lašinių ir 100 g sviesto,
0,75 stiklinės grietinės,
1 prancūziška bandelė,
1 stiklinė pieno,
4-5 kiaušiniai,
druskos,
juodųjų ir kvapiųjų pipirų,
muskatų,
1-2 svogūnai.
Kalakuto filė ir truputis majonezo.

Kepenis numazgoti, nulupti plėves, supjaustyti ir patroškinti svieste su svogūnais. Įdėti piene išmirkytos bandelės, keletą kiaušinių, 400  išplauto sviesto arba paskustų šviežių lašinių, viską sutrinti grūstuvėje, pertrinti per sietą, įdėti 0,75 litro grietinės, truputį kvapiųjų ir juodųjų pipirų bei muskatų, išmaišyti, sudėti į sviestų išteptą puodą ir iškepti. Neišimti, kol neatauš.


Supjaustyti krūtinėlės mėsą, įdėti truputi išmirkytos bandelės, keletą kiaušinių, gabaliuką sviesto, truputi muskatų, sumalti mėsmale ir pagaminti mažus kotletėlius. Sudėti ant sviestu pateptos skardos, apšlakstyti sultiniu, uždengti popieriumi ir iškepti.Atšalus filė dažoma majoneze ir dedama aplinkui anksčiau iškeptą faršą (turima mintyje paštetą - R.).


Faršą galima supjaustyti riekelėmis, sudėti pakaitomis su filė ir atšaldyti skaidriame sultinyje, supiltame į formą su ranteliais (vėl gi, manau, kad turima mintyje drebučiai).


Patirtis ir patarimai

Savo paštetą kepiau iš vištienos kepenėlių, kurių sunaudojau apie 700 g. Tuo pačiu man dar prireikė:

1 didelio svogūno,
~150 g sviesto,
3-4 šaukštų grietinės,
2 riekių baltos duonos džiūvėsių, kuriuos išmirkiau piene,
2 mažų kiaušinių,
druskos,
pipirų,
muskatų.

Ruošiau paštetą taip, kaip ir nurodytą Zawadzkos recepte. Keptuvėje išlydžiau sviestą ir pakepinau smulkintą svogūno galvą. Tuomet sudėjau ir nuplautas bei pusiau perpjautas kepenėles. Pakepinau kol pasikeitė jų spalva. Tuomet sukapojau virtuviniu kombainu kartu su išmirkytais džiūvėsiais. Gautą masę pertryniau per tankų metalinį sietelį, įmušiau kiaušinius, subėriau prieskonius ir supylus į porą didesnių ir tris mažas formeles pašoviau į orkaitę kepti.

Kepiau iki  180'C įkaitintoje orkaitėje maždaug valandą. Iškepusį paštetą atvėsinau ir užpyliau lydytu sviestu, kad ilgiau išliktų šviežias, nes iš panaudoto kiekio produktų išėjo gerokai daugiau kaip pusė kilogramo pašteto. Pastebėjimas - didesniuose induose keptas paštetas buvo skanesnis, tankesnės "struktūros". 

Iš pašteto drebučių nedariau, nei kepiau kalakutienos krūtinėlės kukuliukų. Mums jis puikiai suėjo su baltos duos džiūvėsėliais, skrebučiais ar tiesiog užteptas ant juodos duonos rieke su šviežio agurko skiltele. Šitai man priminė kitą istoriją - su Pranu ir Egle leistą savaitę Palangoje, kai po karštos dienos visi nemokšiškai nusvilę saulėje, klupėdami prie stalo valgėme sumuštinius su kepenėlių paštetu ir šviežiais agurkais (buvo kažkur net nuotrauka). O kaip skanu buvo... iki šiol prisimenu.