2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis

Grietininiai ledai (su Madagaskaro vanile)



Man visada atrodė, kad namuose pasigaminti ledų yra labai sudėtinga. Reikia juos šaldyti, periodiškai vis ištraukinėti iš šaldymo kameros, išsukti, kad nesušaltų į ledo gabalą ir vėl šaldyti ir t.t. Todėl kažkada didelį įspūdį paliko Mindaugo gaminti indiški ledai su kardamonu, cinamonu, gvazdikėliais ir aštriųjų pipirų padažu... Ne tik todėl, kad jis juos pagamino namuose, bet ir todėl, kad tai tikriausiai buvo skaniausi mano iki šiol valgyti ledai. Garbės žodis. Skaniau net už mėtinius ledus su šokolado gabaliukais. Net už tuos mėtinius ledus, kuriuos sulaižiau karštą dieną sėdėdama prancūziško kalno viršūnėje. Tikrai. Bet pati namuose užsiiminėti ledų gamyba nesiryžau. Iki tol, kai prieš keletą dienų ėmėm ir nusipirkom ledų aparatą. Tokį paprastą, už 30 eurų, kurio korpusą reikia nuolatos laikyti šaldymo kameroje (jei norisi ilgai neplanuojant, impulsyviai pasigaminti ledų). Bet dirba jis be priekaištų, o ledai - pasakiški.

Prieš gamindama pirmuosius ledus, su įdomumu perskaičiau Zawadzkos pastebėjimus apie ledu ruošimą ir tuo metu naudotus ...ledų šaldymo aparatus. Aha! Nustebot, ar ne? Kaip rašo Zawadzka, "dabar ledai gaminami įvairaus dydžio švediškais prietaisais, kuriuos sudaro medinis kibiriukas su viduje statmenai sukama metaline forma. Formos viduje statmenai įdėta ledų maišyklė. Sukant prie kibiriuko pritvirtintą rankeną, forma sukasi leduose, o nejudrūs maišyklės sparneliai maišo ledų masę" (p. 373). Toks švediškas kibiriukas greičiausiai atrodė taip, kaip šis nuotraukoje ir vadinosi "Reliance". O įdomiausia tai, kad ledų aparatai beveik mažai pasikeitė iki šiol - rankeną suka elektra, medieną pakeitė plastmasė ir aliuminis, rankeną suka elektra, o ledą - koks tai skystis, teliūskuojantis tarp aparato sienelių.

www.objectlessons.org

"Lietuvos virėjoje" pateikiami patarimai gali padėti rasti atsakymus į klausimą "kodėl man nesigavo ledai?!". Anot Zawadzkos (p. 373-374):

- patalpa, kurioje gaminami ledai, turi būti šalta ir sausa, bet be skersvėjų; drėgmė ir skersvėjai tirpdo ledą, kuris šaldo dėžutę su ledais;

- iš sulčių ir uogų ledai gaminami vienodai, cukraus jiems reikia daugiau nei grietininiam, sirupas verdamas su vandeniu, o sultys pilamos vėliau, maišomos su sirupu, bet su juo neverdamos;

- paruoštas sultis reikia išbandyti: truputį įpilti į ledu apdėtą formą ir pasukti, kad sustingtų. Jei sušalusi masė patrynus tarp pirštų bus lipni kaip sviestas, galima supilti visas sultis ir sukti, kol sustings; jei ne, jei masė tirps tarp pirštų kaip sniegas, reikia įberti į sirupą daugiau cukraus, pakaitinti, kad ištirptų, atšaldyti ir supilti į formą.


Originalus receptas

1,5 litro grietinėlės arba pieno,
0,5 kg cukraus,
10 kiaušinių,
0,5-1 lazdelė vanilės.

Pusę kilogramo cukraus ištrinti su dešimčia kiaušinių, užpilti pienu ir kaitinti maišant, kol sutirštės. Baigiant įberti vanilės, pakaitinti, perkošti per sietą ir maišant atšaldyti. Tada supilti į formą ir sukti lede, laikantis anksčiau pateiktų nurodymų. Geriems ledams vietoj pieno naudojama grietinėlė.

Citrininė boba, suvalgyta prie Saint Michel'io kalno


Šios bobos istorija buvo ilga ir turininga. Prasidėjo ji Briuselyje ir baigėsi Prancūzijoje, prie San Mišelio kalno. Net ne prie jo, teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad paskutiniai trupiniai į amžinąją bobų karalystę iškeliavo La Rošelės kempinge. Bet  kaip ir visų bobų, taip ir šiosios pabaiga nebuvo itin estetiška, tad geriau pasidalinsiu keletu vaizdų iš to laiko, kai boba buvo dar puri ir kvapni. O prieš tai dar norėčiau pagirti šią bobą. Ji buvo ne šiaip sau kokia bobelė - gimusi Briuselyje, per savo neilgą gyvenimą ji spėjo nukeliauti kelis šimtus kilometrų, aplankyti Pikardiją, Normandiją ir Bretanę, kur jos ir laukė visiškas galas. Ir šį galą ji pasitiko pakankamai geros formos, nepraradusi kūno stangrumo ir gaivaus prigimtinio aromato.


Originalus receptas

3 citrinos,
2 puodukai kvietinių miltų,
1 puodukas bulvių krakmolo,
4 puodukai cukraus,
24 kiaušiniai.