Grietininiai ledai (su Madagaskaro vanile)

Man visada atrodė, kad namuose pasigaminti ledų yra labai sudėtinga. Reikia juos šaldyti, periodiškai vis ištraukinėti iš šaldymo kameros, išsukti, kad nesušaltų į ledo gabalą ir vėl šaldyti ir t.t. Todėl kažkada didelį įspūdį paliko Mindaugo gaminti indiški ledai su kardamonu, cinamonu, gvazdikėliais ir aštriųjų pipirų padažu... Ne tik todėl, kad jis juos pagamino namuose, bet ir todėl, kad tai tikriausiai buvo skaniausi mano iki šiol valgyti ledai. Garbės žodis. Skaniau net už mėtinius ledus su šokolado gabaliukais. Net už tuos mėtinius ledus, kuriuos sulaižiau karštą dieną sėdėdama prancūziško kalno viršūnėje. Tikrai. Bet pati namuose užsiiminėti ledų gamyba nesiryžau. Iki tol, kai prieš keletą dienų ėmėm ir nusipirkom ledų aparatą. Tokį paprastą, už 30 eurų, kurio korpusą reikia nuolatos laikyti šaldymo kameroje (jei norisi ilgai neplanuojant, impulsyviai pasigaminti ledų). Bet dirba jis be priekaištų, o ledai - pasakiški.

Prieš gamindama pirmuosius ledus, su įdomumu perskaičiau Zawadzkos pastebėjimus apie ledu ruošimą ir tuo metu naudotus ...ledų šaldymo aparatus. Aha! Nustebot, ar ne? Kaip rašo Zawadzka, "dabar ledai gaminami įvairaus dydžio švediškais prietaisais, kuriuos sudaro medinis kibiriukas su viduje statmenai sukama metaline forma. Formos viduje statmenai įdėta ledų maišyklė. Sukant prie kibiriuko pritvirtintą rankeną, forma sukasi leduose, o nejudrūs maišyklės sparneliai maišo ledų masę" (p. 373). Toks švediškas kibiriukas greičiausiai atrodė taip, kaip šis nuotraukoje ir vadinosi "Reliance". O įdomiausia tai, kad ledų aparatai beveik mažai pasikeitė iki šiol - rankeną suka elektra, medieną pakeitė plastmasė ir aliuminis, rankeną suka elektra, o ledą - koks tai skystis, teliūskuojantis tarp aparato sienelių.

www.objectlessons.org

"Lietuvos virėjoje" pateikiami patarimai gali padėti rasti atsakymus į klausimą "kodėl man nepavyko pagaminti ledų?!". Anot Zawadzkos (p. 373-374):

- patalpa, kurioje gaminami ledai, turi būti šalta ir sausa, bet be skersvėjų; drėgmė ir skersvėjai tirpdo ledą, kuris šaldo dėžutę su ledais;

- iš sulčių ir uogų ledai gaminami vienodai, cukraus jiems reikia daugiau nei grietininiam, sirupas verdamas su vandeniu, o sultys pilamos vėliau, maišomos su sirupu, bet su juo neverdamos;

- paruoštas sultis reikia išbandyti: truputį įpilti į ledu apdėtą formą ir pasukti, kad sustingtų. Jei sušalusi masė patrynus tarp pirštų bus lipni kaip sviestas, galima supilti visas sultis ir sukti, kol sustings; jei ne, jei masė tirps tarp pirštų kaip sniegas, reikia įberti į sirupą daugiau cukraus, pakaitinti, kad ištirptų, atšaldyti ir supilti į formą.


Originalus receptas

1,5 litro grietinėlės arba pieno,
0,5 kg cukraus,
10 kiaušinių,
0,5-1 lazdelė vanilės.

Pusę kilogramo cukraus ištrinti su dešimčia kiaušinių, užpilti pienu ir kaitinti maišant, kol sutirštės. Baigiant įberti vanilės, pakaitinti, perkošti per sietą ir maišant atšaldyti. Tada supilti į formą ir sukti lede, laikantis anksčiau pateiktų nurodymų. Geriems ledams vietoj pieno naudojama grietinėlė.


Patirtis ir patarimai

Neišsigąskite nurodytų kiekių - juos lengvai adaptuosite pagal savo ledų aparato talpą. Pagal saviškį, aš viską dalinau iš trijų ir man prireikė:

0,5 litro grietinėlės (gaminam gerus ledus),
150 gr cukraus,
3 kiaušiniai,
pusė Madagaskaro vanilės ankšties.

lassco.co.uk

Daugiau mažiau viską dariau taip, kaip moko Zawadzka, bet prieš tai pasiskaitinėjau gudrius tinklaraščius ir savo aparatėlio instrukciją. Nuo savęs pridėčiau, kad mišinį ledams reikia kaitinti ant vidutinio stiprumo kaitros (ugnies), nuolatos maišyti (aš pati tokiam reikalui visuomet naudoju plakimo šluotelę), kad neprisviltų ir neleisti už virti. Maniškis, tokiu būdu kaitinamas, sutirštėjo per maždaug 5-6 minutes. Nebuvo labai tirštas - daugiau priminė skystą grietinę. Pasėmus šaukštu - būsimų ledų masė tąsiai nubėga atgal į puodą, tačiau šaukštas lieka "aplipęs".

Žinoma, kiaušinių lukštą reikia kruopščiai nuplauti. Vieni tam naudoja indų plovimo skystį, kiti - sodą, treti dar ką nors. Aš pati prieš skeldama kiaušinio lukštą, jį nuplaunu po tekančio vandens srove su paprasčiausiu muilu. Tfu, tfu, tfu, iki šiol nėra nieko nutikę. Gal dėl plovimo, o gal greičiau, kad kiaušiniai visuomet būdavo švarūs. Čia gi ne Londonas, kur nė vištos negali kepti prieš tai jos neapviręs ir neišpylęs to nuoviro lauk.

Ledų masę atvėsinau plastikiniame dubenyje, kurį įleidau į kitą, didesnį, su sugrūstu ledu. Pakankamai atvėsusią masę valandai įdėjau į šaldytuvą, kad subręstų ir galutinai atšaltų. Taip paruoštą masę supyliau į ledų aparatą ir palikau suktis. Sustingo per maždaug pusvalandį.

Jei mėgstate kietesnius ledus - įdėkite su visu šaldymo indu pusvalandžiui į šaldymo kamerą - tiek tikrai pakaks, kad ledai būtų kieti. O jei neturite ledų aparato - galite tokius ledus pasigaminti ir be jo, tik šaldomą masę reikės periodiškai traukti iš kameros ir gerai išsukti, kad nesusidarytų ledukai. Skanaus!