Trapūs sausainiai

Nemėgstu neturėti laiko ir nemėgstu skubėti, todėl didžiai vertinu pastaruosius metus Belgijos sostinėje. Čia turiu beveik kilmingą prabangą nedaryti to, ko nenoriu. Galiu būti išranki ir pirštą pajudinu bei galvą pasuku tik dėl tų darbų, kuriuos manau esant smagiais iššūkiais ar šiaip, gera proga pasimankštinti. Et, o, bet, tačiau, tiesa ta, kad net ir maloni mankšta retkarčiais tampa intensyviu sportu, siurbiančiu laiką ir verčiančiu kuo greičiau lėkti iki finišo tiesiosios. Bet tai ir yra sporto variklis, ar ne? Kuo greičiau ir kuo geriau. Pirmauti arba bent baigti distanciją. Aš labiau noriu pirmauti, todėl šiuo finišo tiesiosios periodu ir maistas tampa greitas. Kaip šie sausainiai - greiti ir be galimybės suklysti.


Originalus receptas

200 g sviesto,
2 kiaušiniai,
100 g cukraus,
1 stikliukas spirito,
3 stiklinės miltų.

Iš 200 g sviesto, dviejų kiaušinių, 100 g cukraus, 1 stikliuko spirito ir miltų užminkyti tešlą, išpjauti mažus sausainiukus ir iškepti nekarštoje krosnyje.


Patirtis ir patarimai

Tikrai paprastas receptas, ar ne? Nereikia nieko ilgai plakti, ilgai maišyti ir minkyti. Beveik viens, du, trys ir kepam. Kad būtų dar greičiau, galima tešlą maišyti taip, kaip Gordonas, kuris supjaustytą šaldytą sviestą kartu su miltais susmulkina virtuviniu kombainu. Tuomet jau jam belieka visus sausus trupinėlius suberti į dubenį, įpilti reikiamą kiekį vandens ir kelis kartus minktelėjus palikti tešlą šaldytuve ilsėtis. Bet aš ne Gordonas, todėl trapią tešlą užsiminkau buitiškiau: į miltus įberiu druskos ir cukraus, išmaišau, tada mušu kiaušinius ir beriu smulkintą sviestą. Pagniaužau tešlą, kol ši atlimpa nuo rankų ir suformuotą rutulį kišu į šaldytuvą pusvalandį atsipūsti.


Taip pasielgiau ir su Zawadzkos sausainių tešla. Produktų proporcijos tikslios - nereikėjo nei papildomai miltų berti (stiklinę skaičiavau kaip 250 ml), nei sukti galvą jų padauginus. Tik savo nuožiūra dar įbėriau kokį ketvirtį šaukštelio druskos. Kaip gi be jos? Ypač kai turiu maišelį elegantiškos fleur de sel Ile de Ré. Ją galėčiau po kruopelę suragauti vieną. Aštriabriaunės druskos kruopelės labai lengvai tirpsta ir burnoje paskleidžia pilnutėlę jūros skonių puokštę: šiek tiek sūrumo, šiek tiek kartumo ir vos juntamo bangų ošimo.

Sausaunėlius kepiau iki 180'C įkaitintoje orkaitėje 10-15 minučių. Tie, kurie truputį labiau įdegę - orkaitėje praleido daugiau laiko ir buvo kiek tvirtesni, nei išblyškėliai. Tad darykite taip, kaip Jums labiau patinka. Jei mėgstate trapesnius - kepkite dešimt, jei mėgstate ryškesnio skonio - penkiolika minučių. Iškepusius, žinoma, galima barstyti cukraus pudra, aplieti šokoladu ar kokiu kitu glajumi, papuošti spalvotais trupinėliais ar skaldytais riešutais - kaip tik patinka. O aš šį kartą sausainių niekuo netepiau, nes jie drauge su mumis iškeliavo į piqniq'ą viename Briuselio parkų.


Komentarai

  1. Atsakymai
    1. ;) bet neprilysta melynai samo jurai

      Panaikinti
    2. * neprilygsta (vis tas telefonas paveda)

      Panaikinti
  2. Puikus ir paprastai skanus įrašas :) Net pajutau to druskelės skonį :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tu, Ausra, ta skoni, tikriausiai, kad ir sapne jaustum ;) net pavydu, kai pagalvoju apie salimais Taves osiancia jura... Turetum viska sudyti, kad bretone - ir sviesta, ir pyragus, ir karamele :)

      Panaikinti
    2. Dedu druskos visur po truputėlį ir visuomet turiu rupios jūros druskos. Net rožinės kartais nusiperku. O jei dar būtų užrašyta, kad Baltijos jūros druska, tai iš vis būtų gėris, bet iš Baltijos, kažin, ar būna :)

      Panaikinti
    3. Tikriausiai, kad ne, o būtų tikrai šaunu :) Mūsų jūra, matyt, per mažai sūri. O ir natūraliai išgarinti pas mus neužtektų šilumos. Šiauriausios druskos garyklos Europoje, kiek žinau, yra Prancūzijoje, Bretanėje.

      Prisipažinsiu, kad neragavau rožinės druskos. Ar ji turi kokį savitą prieskonį?

      Panaikinti
    4. Man ji skanesnė už įprastą druską, kaip jūros druska. Ir gražesnė :) Labai sureikšminta ir per brangi. Yra toks vokiečių minerologas Michael Siemann, kuris ištyręs jos sudėtį, padarė išvadas, jog Himalajų druska tikrai ne stebuklas ir savo sudėtimi tokia pat kaip įprasta druska :0) Nors liaupsių apie jos galias daugiau, nei mokslinių išvadų :)

      Panaikinti
  3. labai skanios fotografijos ;) tuoj galėsi pardavinėt ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sausainius ar fotografijas? ;)

      P.S. kur dingo Tavo irasas apie tuos imbierinius bananus?

      Panaikinti
    2. xaxaxa :D nusprendžiau, kad vienai dienai per daug įrašų... bet jau įkėliau, juk jau po 12 nakties ;) labanakt ta proga

      Panaikinti
    3. panaudojai puikius rinkodaros triukus ;) Pavadinimą parodei, o įrašą paslėpei :) kamavausi pusę dienos, kol naktį pamačiau :)

      P.S. Aš tokius bananus pas uošvius kelis kartus dariau, tik be imbiero ir mėtos. Tokius "ūkiškus" - bananas ir pieniškas šokoladas. Bet mmmmm, skanuliai :)

      Panaikinti
  4. Labai grazios nuotraukos. Ir as visada i sviestinius sausainiukus idedu druskos, tas netiketas laselis surumo suteikia sausainiams ,,paslapti".

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai gražus pastebėjimas apie paslaptį :) Tikrai, net ir paprasčiausi sausainiai su paslaptimi tampa neatspėjamai gardūs ;)

      Čia, Belgijoje, galima nusipirkti Normandiško sūdyto sviesto, tai aš kartais sviestinei tešlai iškart naudoju jį. Tas netikėtas (kam tikėtas, kam ne) pasūrėjęs saldumas sumuša visus populiarumo reitingus :)

      P.S. berašydama prisiminiau, kaip mano bobutė mušdavo namuose sviestą. Išplovusi jį visuomet pasūdydavo. O dabar Lietuvoje, kažin ar parduotuvėse prekiaujama sūdytu sviestu?

      Panaikinti
    2. Deja, bent jau aš sūdyto sviesto nesu mačiusi. Yra tik sūdytas su žolelėmis, toks šeimininkės pavadinimu :) Matyt, nėra poreikio arba jo nieks neanalizuoja..

      Panaikinti
    3. Aha, tą šeimininkės sviestą prisimenu - mano anytėlė vienu metu buvo jį labai pamėgusi :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą