Džiūvėsėliai, arba Karlsbadeno skrebučiai


Penktadienį viso krikščioniško pasaulio miestai įžiebė kalėdinių eglučių girliandas ir atvėrė cinamonu ir karamele kvepiančių mugių vartus. Mūsų mieste, tiesa, eglutės ceremonija sulaukė šiek tiek perdėto dėmesio, mat likus porai savaičių iki gruodžio pirmos dienos, media ėmė ūžti, kad esą tradicinė eglutė šiais metais keičiama modernia elektronine saugant jautrius kitatikių jausmus. Šitai mane mažai įtikina, nes tradicinė Prakartėlė taip ir liko savo vietoje, pagrindinėje miesto aikštėje, tačiau Belgijos tinklaraštininkams tai buvo puiki proga rašyti apie nemielą imigracijos įtaką miesto ir šalies kultūrai bei kurti peticijas už... kalėdinę eglutę.


Trumpiau tariant kažkas iš miesto tarybos spaudai leptelėjo idiotišką mintį apie musulmonų jausmus badančią eglutę, spauda pasigavo ir sukūrė didžiulį golemą. Tuo tarpu kiekvienoje miesto aikštėje išdygo po žaliaskarę, miestas pasidabino mirguliuojančiomis girliandomis ir pakvipo kaitinamu vynu, meduoliais ir šokoladu... Nuo Briuselio iki Liežo ir nuo Briugės iki Tournais. Mmmm... pirmą kartą taip labai mėgavausi artėjančiomis Kalėdomis.


Įsibėgėję aplankėm net dvi muges - Mastrichte (Olandija) ir Lieže, kur ragavom ant žarijų keptų sprandinės gabalėlių, graužėm šokoladu aplietą čili pipirą (kur buvo tuo metu protas?!), tada jo ugnį gesinom abrikosine spurga ir karštu vynu. Galiausiai vakarą užbaigėm Périgord ančių kepenėlėmis ir kaitintu Monbazillac vynu... bet apie šitai papasakosiu vėliau Briuselio kopūstuose. Šiandien dalinuosi paprastu džiūvėsėlių receptu. Šieji gi galėtų tapti kalėdine dovanėle arba paprasčiausiais džiūvėsėliais prie arbatos.


Originalus receptas

200 g cukraus,
8 kiaušiniai,
160 g migdolų,
citrinų žievelių,
2-3 gvazdikėlių,
200 g miltų,
1 šaukštas sviesto.

Kiaušinius išplakti su cukrumi, suberti sugrūstus migdolus, prieskonius ir miltus, išmaišyti, tešlą supilti į siauras pailgas popierines formas, sudėti ant skardos ir kepti nekarštoje krosnyje. Kai atauš, supjaustyti plonomis riekelėmis ir pakepinti. Sudėti į stiklainius, sausoje vietoje šie džiūvėsėliai labai ilgai išsilaiko.


Patirtis ir patarimai

Kaip ir dažniausiai, taip ir šį kartą kepiau iš pusės nurodytos produktų normos, tad vienam pyragui (galima taip pavadinti tą kepinį ir kurio vėliau radosi džiūvėsėliai?), kurį kepiau pailgoje 12x26 cm dydžio formoje, prireikė:

100 g cukraus,
4 kiaušinių,
80 g migdolų miltų,
pusės citrinos smulkiai tarkuotos žievelės,
2 sugrūstų gvazdikėlių (galima keisti cinamonu ar imbieru),
100 g persijotų miltų ir
1 nubraukto a. šaukštelio kepimo miltelių.

Džiūvėsėlių gamyba labai paprasta. Pirmiausiai reikia su cukrumi iki baltumo išplakti kiaušinius. Tada į juos suberti maltus migdolus, tarkuotą citrinos žievelę, sugrūstus gvazdikėlius ar kitus pasirinktus prieskonius bei sausus, persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.

Pyragą kepiau maždaug 45 min. 180'C orkaitėje, parinkus kaitinimą iš viršaus ir iš apačios. Iškepusį ištraukiau ir atvėsinau formoje. Beaušdamas jis kiek pakrito (šonai) - gal per karštai kepė?

Ataušusį pyragą suraikiau plonomis riekelėmis ir maždaug pusvalandį džiovinau 90'C karštumo orkaitėje. Atvėsusius uždariau į metalinę dėžutę... bet jie neįtikėtinai greitai iš ten dingo. tad Zawadzkos teiginys, kad sausoje ir vėsioje vietoje šie džiūvėsėliai ilgai išsilaiko - neteisingas. Visiškai :)

Man asmeniškai šie džiūvėsėliai labai patiko. Net pamąsčiau, kad jie galėtų būtų puiki kalėdinė dovana, tik reikėtų kokią gražią dėžutę susiklijuoti ar įsigyti skaidrių maišelių, smagių kaspinėlių ir etikečių. Ir džingl bels.


Komentarai

  1. Parašei apie Perigord ančių kepenėles ir Monbazilac vyną...vos neapsižliumbiau kaip noriu į Francę. Pasiilgau nerealiai.Gerai, kad artėja Kalėdos ir galėsim pasimėgauti Prancūzijos teikiamais malonumais:)Šių metų mūsų atradimas yra žąsų ( būna ančių arba miksuotas žąsų su ančių) rillette. Rekomenduoju paragauti. Man skaniausias žąsų.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pamiršau parašyti, kad rillette mielai užsitepčiau ant tavųjų džiuvesėlių:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kai prisimenu austres ir reklaminį filmuką apie tai, kaip jos keliauja pas Kalėdų laukiančius prancūzus... et, nieko nebus, reikės važiuoti nors iki Zelandijos olandiškų austrių. Paskutinėmis savaitėmis toks noras jų užėjo, kad negaliu (va, ką daro reklama ir geroji patirtis Olerono austryne...).

      O rillete'us tai mes vasara atradinėjom bekeliaudami. Žąsienos neteko ragauti (bent jau abejoju), bet antienos... mmmm žiauriai geras daiktas. Man išvis tie rillete'ai, kaip maisto žanras - labai tinka su karma ;) P.S. reikės pavasariop, kai imsim Normandiją, paieškot, nors abejoju, ar šitam krašte jų bus - gi ten avių ir karvių žemės ;)))))

      P.S. nu ir tema. Žiauru. Reikės nors kiaulienos rillete'ą nusipirkt. Ryt. Nors ne, reikia laukti iki Kalėdų :)

      Panaikinti
  3. Rūta, Tu su manim žiauriai baigi susidoroti :))) (jumoras) Nes sėdžiu dabar sanatorijoje ir valgau a la "sveikas maistas". Jis jau baigia skersai atsistoti gerklėje, bet toks gyvenimo tarpsnis dabar. Pasiremontuosiu ir į Prancūziją važiuosiu, atsigriebti. Mes gyvename nuo Bergerac 40km. Teko būti? Monpazier, Ville Real, Issigeac?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Vaje, tikiuosi, kad tas sveikas maistas bent jau skanus... teisingai, Prancūzija kaip tik ta šalis - tinkamiausia visoms kulinarinėms regeneracijoms ir visoms bien etre būsenoms pasiekti :)))

    Jums artimuose kraštuose paleidome viso labo dvi dienas. Artimiausiuose Jums miestuose lankėmės - Cahor, Gourdon,(nors šitie dar Quercy, ar ne?), bet niekaip nepamenu, kuriuose iš Périgord... reikės vyro vakare paklausti, jis geriau prisimena ;) Man atrodo, kad iki Bergerac lyg ir buvom nuvažiavę, bet bijau sumeluot. Gražus ten kraštas, o jau ką kalbėt apie visą kulinarinį gėri...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Čia būtinai atvažiuokite, nuo Bordeux tik 100km i žemyną ir būtinai aplankykite Baskus su Ispaniškuoju San Sebastienu. Jeigu tuo tarpu būsiu Fr, pakviesiu į svečius:))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, kad tikrai dar grįšim į šį nuostabų kraštą ir tikėsimės, kad pakviesi į svečius :)

      Panaikinti
  6. Man tokie diūvėsėliai labai tiktų, ypač prie arbatos :) Labai pralinksmino tavo mintis "...Zawadzkos teiginys, kad sausoje ir vėsioje vietoje šie džiūvėsėliai ilgai išsilaiko - neteisingas. Visiškai...", super :))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. :) bet tai jokio melo, "čysta" teisybė :) Suvalgėm juos vienus ir su viskuo kas papuolė po ranka - uogiene, varške ir net paštetu ;)

      Panaikinti
  7. Jūs čia merginos, pavarėt. Beskaitydama jūsų mintis, jaučiuosi ramiai ir paprastai bestovinti ant pilkai paprastos lietuviškos žemės. O jūs skraidot nerealiuose prancūziškuose padebesiuose, kalbat neaiškia kalba ir viliojat žąsų ir ančių mėsos riletais :) Ir keliat baltą pavydą!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ai, Aušra, lietuviškai būtų galima pavadinti tuos rillette'us [rijet'us] paprasčiausiomis mėsos "tušonkėmis" (baisiai lietuviškai), kurias ruošia su daug riebaliuko žiemai. Bet kai tai iš antienos ar žąsienos... mmmmm c'est bon ;) Vienu žodžiu, nėra ko pavydėt - lietuviška virtuvė irgi turi savus puikius riletus ;)

      O Manbazillac... saldžių vynų mėgėjams būtina būtina paragauti ;)

      Panaikinti
  8. Atsakymai
    1. Tai paragaukit ;) man jie toks paprastas komfortiškas maistas, padedantis geriau pasijusti :) Ypač jei su baltos duonos rieke, agurkėliu ar kokia kita daržove, tai mmmm....

      Čia Briuselį tai perku "Bordeau chesnel" - raudonoj pakuotėj būna kiaulienos, juodoj - vištienos. O turguje (Flagey) būna ir antienos rillette'ų su kiaulienos taukais ir antienos-antienos :) rekomenduoju išbandyti :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą