Grietininiai riestainiai prie arbatos ir tuoj Šv. Kalėdos

Vieną rytą prabudau ir panorau paklausyti "The Pogues" atliekamos dainos "Fairytale of New York". Supratau, kad pabudo Kalėdų laukimo virusas. Toks atkaklus kaip niekad. Namo. Namo! Jau greitai, jau tuoj, jau netrukus. Namo. Pas mylimuosius. Į mylimųjų glėbį. Su jaukiais kikenimais, pašpilkavimais, tomis pačiomis neatsibostančiomis istorijomis apie vaikystės Kalėdas, tais pačiais skoniais ir saugiais, tarsi mamos sūpavimas, ritualais.

Kokie bebūtų metai, nusitęsę nuo vieno Kūčių vakaro iki kito, šventės vis tiek ateina. Per nusiminimus ir atkaklumą, per ilgesį ir praradimus, per nuostabas ir kasdienius stebuklus, per užmiršimus ir skubėjimus, tarsi per septynias girias, septynias marias ir septynis kalnus. Kiekvieną dieną vis ryškiau geltonuoja Kūčių žvakelė, nušviečianti draugėn susirinkusių veidus ir besišypsančias mintis. Tarsi "Karalių pasaka"... Gera būti kartu.


Gera būti drauge ir susiglaudus galvomis pamiršti visus per metus suverptus minčių kuodelius ir sunešiotas metalines klumpes, pro rėčio akeles ištekėjusį laiką ir nebuvimą kartu. Džiugina net ir Bernelių mišių metu šąlanti nosis, kad tik drauge su mylimaisiais. Ir jau greitai. Jau tuoj. Jau netrukus.


Šios laukimo dienos man šiais metais skaidrios, bet labai ilgos. Jau seniai mintyse surikiuota savaitė namuose, Lietuvoje, beveik suruoštas Kalėdų senelio maišas (tiesos dėlei reikėtų sakyti, kad maišelis). Ech, I've got a feeling, this years for me and you... I can see a better time when all our dreams come true...



Taip ir laukiu Kalėdų. Kas rytą klausausi "Fairytale of New York", saldžiai graudinuosi, džiūgauju ir su malonumu grafitinėje lentelėje užrašau mažėjantį dienų skaičių iki susitikimo su mylimaisiais. Jau tuoj. O kad dienos nebėgtų vien tik laukiant kada jos prabėgs, užsiimu visokiausiais naudingais ir nenaudingais dalykais - ruošiuosi paskutiniam šiais metais prancūzų egzaminui, pasninkauju su bičiuliais restoranėliuose, kuriu dovanojimo strategijas ir kepu riestainius.


Originalus receptas

800 g miltų,
9 kiaušiniai,
100 g sviesto,
200 g cukraus,
1,5 stiklinės grietinėlės.

800 g miltų, aštuonis kiaušinius, 100 g sviesto, 100 g cukraus, 1,5 stiklinės grietinėlės išsukti iki purumo, susukti riestainiukus ir sudėti į verdantį vandenį. Kai iškils į paviršių, ištraukti, patepti išplaktu kiaušiniu, pabarstyti cukrumi ir iškepti.


Patirtis ir patarimai

Visų nurodytų produktų normas padalinau iš trijų, o eigoje iš reikalo pridėjau šiek tiek daugiau miltų, nes tešla lipo prie rankų (minkydami tešlą, miltų kiekį reguliuokite pagal save - tešla turi būti nelimpanti prie rankų, tačiau mažai elastinga - kaip sviestinių sausainių):

350-400 g miltų,
1 a. šaukštelis kepimo miltelių,
3 kiaušiniai,
30 g sviesto,
80 g cukraus,
0,5 stiklinės grietinėlės,
vanilės ar migdolų ekstrakto, romo esencijos ar nutarkuotos citrinos žievelės,
druskos.

Minkštą sviestą išsukau su cukrumi. Naudojau smulkų, kad kuo greičiau ištirptų. Į išsuktą sviestą įmušiau kiaušinius, išmaišius supyliau kambario temperatūros grietinėlę, kelis lašus vanilės ekstrakto (mmmm...) ir pusės citrinos tarkuotą žievelę, žiupsnelį druskos ir galiausiai subėriau persijotus miltus sumaišytus su kepimo milteliais.


Susukau nedidelius riestainiukus ir po kelis sumečiau į verdantį vandenį. Iškilusius į paviršių išgriebiau ir sudėjau į skardą. Riestainių paviršius patepiau pienu, pabarsčiau cukrumi ir kepiau apie 10-15 minučių iki 180'C įkaitintoje orkaitėje. Iš trečdalio produktų normos iškepiau dvi skardas riestainių.


Prisipažinsiu, kad mane šie grietininiai riestainiai nustebimo - beminkydama tešlą ir vis po papildomą sauja berdama miltus tikrai nesitikėjau, kad gausis tokie ... hm... neblogi. Riestainių luobelė buvo tampri ir elastinga, o vidus - gana trapus, kiek tai priminė kietą keksą. Uždaryti sandarioje metalinėje dėžutėje riestainiai buvo puikūs ir praėjus savaitei, atsiskleidė saldus vanilės ir citrinos aromatai. Tikrai rekomenduoju pabandyti.

=======================================================================


Ir dar tuo pačiu noriu pasidalinti savo pačios dovana sau. Na, tiesą sakant, čia aš tik taip bandau švelniai pavadinti "dovana", iš tikro tai čia "grobis", sučiuptas besidairant viename gražiausių pasaulio knygynų Mastrichte. Perfrazuojant gerai žinoma mintį - atėjau, pamačiau, pačiupau ir dar pridėčiau, kad nebepaleidau iš rankų. Na, man pirmą kartą taip nutiko, bet ši knyga tikrai verta susižavėjimo. Ne dėl receptų ar autorės asmenybės, bet dėl pačios savęs, kaip išbaigto ir labai harmoningo kūrinio. Taram - Tessa Kiros knyga "La Dolce Vita". Maniškė - olandų kalba (kurios aš nei mū, nei me), bet vakar mačiau Waterstones knygyne ir anglišką. Tik pavadinta kiek kitaip "Limoncelo and Linen Water".









Komentarai

  1. Tai dabar olandų kalbos link? Juk nepamaišytų dar viena.. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tiesą sakant, turiu galimybę net nemokamai visą A išklausyt, bet kažin… nors tikrai nepamaišytų :) kažkada svarsčiau, bet susilaikiau.

      O juokas juokais, bet pasitelkus anglų kalbą ir negausius vokiečių kalbos likučius - šį bei tą suprasti galiu :) Na, bent sudėtines dalis :)

      Panaikinti
  2. Gražiai tu čia apie tuos mylimuosius ir šventes... laukiu kol mūsiškiai atvyks į svečius šventėms: meduolius kepsim, eglutę puošim, žodžiu... labai laukiu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mh, galiu tik įsivaizduoti, kaip Jums bus gerai :) Meduoliai, mylimieji ir daug kitų gerų dalykų iš "M" raidės, pavyzdžiui, meilė, miegas, mylavimas, mieliniai (pyragai) ir minkštas sniegas :)

      Panaikinti
  3. Jaukus toks Kalėdų laukimas... O kokia ten arbata 5-6 nuotraukose? :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Abata, Dalia, tai tokiu seksistiniu pavadinimu - "Vyrų arbata" :) Gauta dovanų iš Lietuvos, iš "Presto", jei neklystu. Visko ten primaišyta: raudonosios arbatos, citrinžolės, imbiero, cinamono, jonažolės, obuolių gabaliukų, gvazdikėlių ir kt. Vienu žodžiu, tokia link Kalėdų :)

    Nežinau, kodėl ji pavadinta vyriška, nes ją gėrusioms moterims irgi tiko :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, jonažolė dar vadinama gero ūpo augalu ir nenuostabu, kad arbata su ja moterims patiko :) Ir visi kiti ingredientai - puikiausiai pritaikyti žiemai. Tiesiog labai skaniai nufotografuota ir būtinai magėjo sužinot... :)

      Panaikinti
    2. Na, va. Visa paslaptis išaiškėjo, kodėl moterims taip magėjo tos arbatos paragauti ;)

      Panaikinti
  5. As irgi megstu ritualus; aprasei labai man pazistamas emocijas; o knyga be galo grazi; riestainiai - irgi;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, kad tokie jausmai aplanko daugelį, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, fiziškai ar tik mintimis, atsiranda toli nuo mylimiausių žmonių. O didžiausios šventės man visuomet susijusios su šeimos tradicijomis ir šventiniais ritualais. Jau nekalbant apie visus to pliusus, man būtent jų laukimas atneša šventę :)

      Knyga tai tikrai graži, o riestainiai, teisybės dėlei pripažinkim, kad šleivoki gavosi ;)

      Panaikinti

Rašyti komentarą