Morkų desertas

Peržiūrėjau kostiuminį prancūzų filmą "Ridicule" (lietuviškai, tikriausiai, kad reikėtų užvadinti "Juokingumas" arba "Juokeliai", nes tas juokingumas toks šiek tiek piktesnis nei juokas) ir pagalvojau, kad mano šios dienos morkų desertas visiškai neprašmatnus. Kaip ir pagrindinis filmo herojus - šiek tiek pasiturintis provincijos aristokratas Grégoire Ponceludon de Malovoy, sumanęs įtikinti karalių, kad tasai skirtų lėšų pelkių jo žemėse nusausinimui ir dambos statybai. Mat žemės ten buvo tokios, kad jose augo tik karpiai ir skendo valstiečių vaikai. Siekdamas savo tikslo baronas išmoko pudruotis veidą, tinkamai aštrinti taiklias pašaipos strėles ir karštai pamylėti įtakingąją našlę de Blayac. Trumpiau tariant, perėjo ir vandenį, ir ugnį. O kaip išsitarė, jaunuolį ėmęs globoti markizas Bellegarde, seniai jis bematė provincijos aristokratą ir tokį aristokrato kilnumą (greičiausiai, kad mintyje turėjo Malovoy užsispyrimą vardan savo valstiečių, o ne jo žygius našlės lovoje). Taigi, manasis morkų desertas irgi - prašmatnumo jokio, bet skonis - beveik kilnus. O vos juntamo (provincialaus) aristokratiškumo suteikia karstelėjęs migdolų kvapas.


Originalus receptas

200 g tarkuotų morkų,
1,25 šaukšto sviesto,
8 kiaušiniai,
1 šaukštas cukraus,
10 karčiųjų migdolų,
4-5 šaukštai džiūvėsėlių.

Morkas nuskusti, išvirti vandenyje, atvėsinti ir sutarkuoti. Šaukštą sviesto išsukti iki grietinės konsistencijos, sukant po vieną sudėti trynius, sudėti pertrintas morkas, įberti šaukštą cukraus, sugrūstų migdolų, džiūvėsėlių, gerai išmaišyti, atsargiai maišant sudėti išplaktus baltymus, sukrėsti į formą ir kepti krosnyje.


Patirtis ir patarimai

Turėčiau prisipažinti, kad gaminau improvizuodama ir laisvamaniškai iš akies seikėdama produktus. Ai, viena morka daugiau, ar mažiau - nieko nenutiks. Žinoma, kiek jau pajėgiau - vadovavausi sveiku protu, kad desertas nepavirstų morkų blynu. Trims porcijoms morkų skanėsto prireikė:

5 nedidelių morkų (nuskustos ir supjaustytos skritulėliais jos tilpo į stiklinę),
1 a. šaukštelio sviesto,
2 kiaušinių,
1 šaukšto cukraus,
1 šaukšto maltų migdolų (jei turite - naudokite karčiuosius, tuomet nereikės ieškoti nei migdolų esencijos, nei migdolinių kvapų),
1 kupino šaukšto maltų džiūvėsėlių, 
druskos,
migdolų esencijos.
Norint migdolus galima keisti cinamonu, maltais gvazdikėliais, kardamonu, skaldytu šokoladu, razinomis, džiovintomis slyvomis ir pan. 

Gamindama nieko per daug nekeičiau. Garuose išviriau supjaustytas morkas, jas pertryniau per sietelį ir įmaišiau sviestą. Kai morkų masė pravėso - įmaišiau išplaktus trynius, cukrų, migdolus, džiūvėsėlius, įbėriau šiek tiek druskos ir įvarvinau kelis lašus migdolų esencijos (mmmmh, koks kvapas). Galiausiai įmaišiau atskirai iki standumo išplaktus baltymus.


Gautą morkų masę sukrėčiau į sviestu išteptus indelius ir pašoviau pusvalandžiui (gal būtų užtekę ir trumpiau?) į 180'C karštumo orkaitę. Ištrauktus apibarsčiau cukraus pudra. Valgėme šiltus. Buvo skanu.

Skanėstai gavosi drėgni, lengvo skonio ir manau, kad būtų tikęs prie jų šaukštelis grietinės. Taip, paprasčiausios grietinės, kaip ir prie morkų pyrago. Šį, beje, morkų desertai ir priminė. Pabandykit - morkų mėgėjams turėtų patikti.

Komentarai

  1. Rūta, tokį desertą tikriausiai leisčiau suvalgyti ir aš pati sau:) Nors taip įpratau jų nevalgyti, kad atrodo nebėra jie ir skanu....nors negaliu sakyti, kartais pramuša, ir net labai. Tai šis man atrodo toks nekaltas:) O mes vakar taip intensyviai diskutavome prie pomidorinės mano silkutės, kad uch...negalėjau pagalvoti, kad galima taip plačiai nukeliauti. Kviečiu orisijungti ir Tave:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, Odeta, šitas desertas toks nekaltas, kad jį būtų galima valgyti ir viduryje nakties, prieš silkę arba po jos :)

      Panaikinti
  2. Issisaugau! Kai kankins pagunda "nusisaldaininti" - darysiu :) Ir morku pyragas - yra geeeeris! Isivaizduoju, kad ir sis toks pats!
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
  3. Liuks, tikiuosi, kad šitas saldumo troškimą patenkins :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą