Karamelė, apelsinai ir vynuogės "vokuose" šv. Valentino dienai


Kai manęs kas nors pasiteirauja, ar mudu su vyru švenčiam Valentino dieną - kiekvieną kartą, prieš atsakydama, pasirausiu atmintyje. Hm, švenčiam mes tą šv. Valentino dieną ar ne? Beveik nevalingai norisi sakyti, kad ne, bet tada susilaikau, nes tą dieną namuose mes tikrai pažaidžiam valentinus. Na, nieko labai ypatingo - aš kokį širdelės formos kotletą iškepu, o Jis pakeliui iš darbo prigriebia tulpių ar herberų puokštę. Gal čia taip labai buitiškai viską pristačiau, bet net ir nieko baisiai nešvenčiant, labai malonu galvoti apie savo mylimą Žmogų ir kepti jam tą širdies formos kotletą. Tad šiais metais irgi jaukiai ir buitiškai vienas kitą mylėsim ir sapnuosim vynuoges, kurios, pasirodo yra laimingo šeimyninio gyvenimo simbolis...


Originalus receptas

400 g cukraus, sukapoto gabaliukais kaip arbatai, užpilti stikline vandens ir virti neemaliuotame puode, nuolat kraštus nušluostant šaltame vandenyje suvilgytais pirštais, kad cukrus nepridegtų. Ar išviręs, tikrinti taip: turėti pasiruošus šalto vandens su ledu, sudrėkinti jame pirštus, čiupti pirštais verdančio sirupo, kyštelėti į šaltą vandenį, pakramtyti - jeigu sustingęs sirupas trapus ir lengvai trūkinėja, prie nieko nelimpa, tuojau pat nukelti, suvilgyti jame apelsinų skilteles arba vynuoges, atsargiai suimti žvyplėmis taip, kad nesutrūkinėtų ir iš jų neišsiskirtų sultys, dėti ant skardos arba į pusdubenį, išteptą lydytu sviestu arba aliejumi ir iššluostytą audeklu, kad nebūtų riebu.



Patirtis ir patarimai

Šis receptas jau kuris laikas vis užkliūdavo man už akių, bet atidėliojau, nes niekada nieko panašaus nebuvau gaminusi. O šįkart ėmė ir kažkaip parūpo išbandyti. Iškart pasisakau, kad karamelę viriau du kartus. Pirmą kartą, nepaklausius Zawadzkos, bandžiau jį virti teflonu padengtame puode. Kas gavosi? O gi susicukravusi masė. Cukrus ištirpo nė nepadegęs, vanduo išgaravo ir puode liko cukraus košė, kuri sustingusi buvo trapi ir kiek tai priminė kermošinius saldainius.

Žinoma, kad nusivyliau. Juo labiau, kad buvau prisilupus ir apelsino skiltelių (kurias beveik visas bestovėdama prie puodo ir suvalgiau) bei prisikarpius vynuogių. Na, kaip gi šitaip... panaršiau šiek tiek internete, paskaičiau, kaip kiti verda karamelę ir nutariau bandyti dar kartą. Antrą kartą virdama susiprotėjau pakeliui dar perpilti karamelę į metalinį puodą. Ir voilà! Parymojus prie puodo 15-20 minučių gavau norimo tirštumo karamelę.

Beje, virdama jos nemaišiau ir šlapiais pirštais kraštų nevaliau ;) O ar išvirus, tikrinau irgi mažiau sadistiniu būdu - kartas nuo karto merkiau po vynuogę ir žiūrėjau, ar karamelė nuo jos nenubėga, ar pravėsus ji lipma ar ne :) Maždaug penkta buvo jau tokia, kokios ir reikėjo. Tokia, tinkama, karamelė buvo įgavusi auksinę spalvą, o virtuvė pakvipusi švelniai paskrudusiu cukrumi.

























Vynuoges merkiau po vieną, suėmusi už kotelio. Lėkštę, kurioje vėsinau vynuoges, buvau ištepusi aliejumi - paprasčiausiai suvilgiau juo gabalėlį vatos ir ištepiau. Štai taip. Ir tai tikrai geras triukas ;)

Tiesa, paklausit, o kur dingo apelsinai. Taigi, kur dingo apelsinai? Keturias atlikusias apelsino skilteles irgi mirkiau karamelėje, bet ji prilipo prie lėkštelės ir liko skiltelės plikos ir nuogos. Matyt, kad nereikėjo jų išnerti iš skūrelių - nuo karščio išsiskyrė sultys ir karamelė atšoko. Kitą kartą žinosiu. Ir dar vienas "tiesa". Taip paruošti vaisiai ir uogos negali labai ilgai laukti, kada juos kas nors suvalgys - po truputį ima skirtis sultys ir tirpti karamelė.

Mano manymu, skanėstas tikrai vertas dėmesio. Lengvai pagaminamas (tik reikia karamelę išsivirti - cha cha cha). Kekei vynuogių turėtų pakakti stiklinės cukraus ir pusės stiklinės vandens. Smagių eksperimentų ir jaukios bei asmeniškos šv. Valentino dienos! O jei kas dar ieškosite, kuo pradžiuginti savo Valentiną - užmeskite akį čia.


Komentarai

  1. Labai įdomus ir fainas receptas ;) Jei manęs kas paklaustų, ar mes švenčiam Valentiną, atsakyčiau lygiai taip pat. Šiaip lyg ir ne, bet gėlės ir kas nors skanaus prie vyno taurės visuomet dalyvauja :) Gražaus vakaro!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū. Aš vat, kaip tik savo Valentinui kepu tavo plikytus žiedus, tik kiek banalesnės formos - širdies ;)

      Panaikinti
  2. Ruta, tikrai - kaip idomu; is pradziu, tik uzmetus aki, kazkodel pagalvojau, kad cia agrastai; ir tavo patarimai is patirties labai geri; man irgi buvo panasiu nutikimu su karamele; nemanau, kad kaltas tavo emaliuotas puodas; as tik emaliuotame karamele visada verdu; as manau, kad susicukravimas atsitinka tada, kai susidaro per daug sauso cukraus aplink krastus; uztai ir reikia slapiu teptuku krastus braukyti, arba paprasciausiai puoda laikas nuo laiko atsargiai pavartyti, kad kristalai nuo krastu nusivalytu ir istirptu; o su ta susicukravusia kose reikejo dar truputi palaukti, ir visas cukrus butu kaip mat istirpes, ir butum tu ta pirma karameles partija sekmingai sunaudojusi;

    o del valentino dienos - mano atveju tai kaip tam filme "Blue Valentine"; t.y. be kotletu; oh well....;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia tokie a la "karamelinio laminavimo pagrindai" :) Tik be normalios teorijos, todėl Tavo paaiškinimas apie cukravimąsi - labai tinkamas, ačiū, Aušra.

      Aš puodui kaltę suverčiau, kaip blogas šokėjas "tam daiktui" - greičiausiai antrą kartą susicukravimo pavojus pašalino tas perpylimas į kitą puodą, atlikęs ir šlapio teptuko ir pakraipymo vaidmenį. Kaip ten bebūtų - desertas tikrai vertas stypsojimo prie verdančios karamelės ir įsivaizudoju, kad jam galima panaudoti pačias įvairiausias uogas (agrastus - of kors irgi) ir vaisius, tik geriausia tuos, kurie, manau, turi ploną odelę - na, citrusai visokie ir dar kas nors :) Gi nujauti, pati, ar ne?

      Smagaus Valentino, Aušra!

      Panaikinti
  3. Kuo daugiau receptų keli, tuo labiau noriu ir aš turėti Zawadzką savo bibliotekoje.
    Labai patinka šios vynuogės dėl paprastumo ir neprastumo. Bandysim :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Marta, džiaugiuosi, kad gimsta simpatijaj Zawadzkai :) Manau, kad tai knyga, nusipelnanti vietos lentynoje. Ir jei ji būtų išleista iliustruota - esu tikra, kad jos pardavimai būtų oho, kokie pelningi leidėjui :)

      Išbandyk šia svynuoges - Aušra aukščiau esančiame komentare pažėrė gerų patarimų apie karamelės virimą ;)

      Panaikinti

Rašyti komentarą