Gaidys su kadagių uogų padažu

Ne per seniausiai pradėjau skaityti pačiame Paryžiuje išleistą Mathilde Dewilde knygiūkštę "Foodista: Traité pratique d'une gourmande accomplie" su smagiomis Serge Bloch iliustracijomis ir paties Pierre Marcolini įžanginiu žodeliu. Į lietuvių kalbą knygos pavadinimas tikriausiai, kad galėtų būti išverstas labai paprastai - "Foodistė: praktinis traktatas tobulai gurmė".  Įdomu, ar Lietuvoje jau yra sugalvotas koks nors atitikmuo "foodista'i"? Bet jei prancūzai perėmė angliško žodžio šaknį, tai kodėl to nepadarius mums? Tuo met ir būtų foodistas ir foodistė. Na, bet ne apie vertimus, o apie vieną kitą knygos šmaikštumyną noriu pakalbėti.

Kaip teigia Matilda, foodiste tampama, o ne gimstama. Tikra paguoda, a? Na, bent jau man, kuriai trūksta gebėjimo susikoncentruoti ties vienu objektu ir kaupti kaupti kaupti žinojimą ir paslaptingus-madingus žodžius. Nesigauna, bet svarbiausia, kad vilties yra, nes bent porą foodistei būdingų bruožų savyje pastebiu. Taigi, foodistė:

- bepusryčiaudama svarsto, ką valgys vakare. Ir šitai prasidėjo dar vaikystėje ("Tėti, ar tu manę girdi?!).
- nepaliauja svajoti apie būsimo priėmimo meniu. Nors jis vyks tik už poros mėnesių.
- jaučia savotišką potraukį restoranų interjerams.
- neišgyventų be kasdienės šokolado dozės.
- Prusto ir Hugo kūrinius lentynose pakeitė naujausiomis Christophe Felder'io kepinių knygomis.
- susitikus su draugais negali nekalbėti apie receptus ir restoranus.
- nėra priežasties, dėl kurios praleistų nors vieną "Top Chef" seriją (p. 13). 

Radote ką nors panašaus ir savyje? Turėjote rasti. Aš, pavyzdžiui, visada (rimtai - visada) bevartydama meniu, po to - laukdama kol padavėjas atgabens užsisakytą patiekalą ir dar po to - valgydama ir dar dar po to - jau suvalgius, plepu apie tai, ką ir kur mačiau skanaus, ką norėčiau užsisakyti kitą kartą, ką skaičiau apie valgymo madas ir kad tai skaniausios austrės Briuselyje ir reikės kurį nors sekmadienį vėl čia jų užsukti.  O mano mama, mudviems susitikus, vis įsiterpia į mano pasakojimus be kablelių, kad gal jau gana apie maistą. Tėtis tik su didele kantrybe arba susidomėjimu klauso mano foodistinių trelių. O kaip Jūsų artimieji? Pakenčia? Va, aš pavyzdžiui, iš komandiruočių grįžusio vyro klausdavau dviejų dalykų: kaip pasisekė kelionė ir ...ką valgė. Ir jis pasakodavo. Beveik vidurnaktį arba po jo. O man tai būdavo didžiausios lauktuvės (po auskarų). Todėl, tikriausiai, ir panūdau raustis po Zawadzkos lobynus - tiek ten visko gero ir daug, kad nereikia nė Ch. Felder'io knygų. Pavyzdžiui, ką manote apie viščiuką su kadagio uogomis?


Originalus receptas

1 gaidys,
0,5 šaukšto kadagių uogų,
2 šaukštai sviesto,
3/4 stiklinės tarkuotos bandelės,
3 kiaušiniai,
1-2 džiūvėsėliai,
druska.

Pusę šaukšto sugrūstų kadagių uogų sumaišyti su 3/4 tarkuotos bandelės, šaukštu sviesto, trimis kiaušiniais ir šiuo mišiniu įdaryti gaidį. Odą įtrinti sviestu su sumaltomis kadagių uogomis, suvynioti į kepimo popierių ir iškepti; nuvynioti popierių, pabarstyti džiūvėsėliais, apkepti, kad paruduotų, ir užpilti kepant susidariusiu padažu.


Patirtis ir patarimai

Kiaušiniai?! Kokie dar kiaušiniai?! Pirmą kartą matau juos šiame recepte, nors vasario mėnesį pagal jį kepiau net tris viščiukus (smagu, a ne :)). Taigi, mano "patobulintas" receptas:

1 viščiukas,
1 šaukštas kadagio uogų,
2 šaukštai sviesto,
0,5 stiklinės džiūvėsėlių,
druskos,
juodųjų pipirų.


Džiūvėsius sugrūdau gana stambiais trupiniais, sumaišiau juos su 2/3 kadagio uogų (vieną kartą jas paprasčiausiai traiškiau stiklinės dugnu (ha ha ha), kitus - sumaliau kavamale), druska, juodaisiais pipirias ir sviestu. Šiuo mišiniu įdariau viščiuką. Prieš sukdama į kepimo popierių jį dar aptryniau mišiniu iš likusių kadagių uogų, pusės šaukštelio druskos ir šiek tiek juodųjų pipirų. Susukau į popierių ir pašoviau į 200'C karštumo orkaitę. 

Kepiau šiek tiek ilgiau nei pusantros valandos. Tada perkirpau popierių, viščiuką palaisčiau susidariusiu padažu (galima įmaišyti šiek tiek medaus, kad gražiau apskrustų) ir palaikiau orkaitėje dar 10-15 minučių, kol gražiai parūdavo.

Valgėm su pastarnokų piurė (pastarnokų šaknis nulupau, supjausčiau gabalėliais, išviriau vandenyje, sugrūdau, įkrėčiau šaukštą sviesto, pasūdžiau ir iš akies įpyliau pakaitintos grietinėlės, bet galima ir pieno) ir svieste pakepintais smidriukais (šparagais). 

Kitą kartą prisikandom žiediniais kopūstais, kuriuos pakepinau su šaukštu maltų lazdyno riešutų (įsikvėpiau iš Jurgos M.). Mmmm, patikėkit - labai skanu (čia aš apie viską, ne tik apie viščiukus-gaidžiukus). Ir labai rekomenduoju.


P.S. Vasario pradžioje mane labai smagiai pakibino Insolente, kuri kažkodėl suabejojo, kad mane galėtų ištikti panikos priepuolis, kai susiruošusi virti sriubą staigą nebepajėgiu prisiminti, kur pasidėjau Zawadzkos knygą. Cha cha cha. Rimtai, Tu teisi, nebūna taip. Dažniausiai, kai išalkusi parlekiu namo (arba atlimpu nuo kompiuterio), nė mintis apie "Lietuvos virėją" nesukrebžda. Susimaišau kokių salotų iš virtų burokėlių, druskos ir grietinės.... (kažkada minėjau, kad šių raudonųjų visuomet yra apatiniame šaldytuvo stalčiuje), arba kažką labai elementaraus iš kelių salotų lapų, pomidoro ir agurko. O kai gaminu ne vien tik sau, pirmenybę teikiu vieno puodo variantui. Na, paprasčiausiai troškinu mėsytę su daržovėmis, vyne arba aluje (turiu šiuo metu tokią prabangą). Ir dar mėgstu orkaitėje keptą maistą - cielą žuvį, vištą, kumpio šmotelį ar kažką panašaus. Na, kad greitai - aptepei, įdarei, į orkaitę ir eini skaityti dienos naujienų. Belieka tada daržovių pasigarinti ir pagal itališką madą - pakepinti su šaukštu sviesto, parūgštinti citrinos sultimis arba actu (arba sušildyti skiltele česnako) ir užberti porą šaukštų džiūvėsėlių. Voilà! Štai tokie mano valgymo įpročiai ir pomėgiai :) O šis viščiuko (gaidžio) receptas - puikiai pataiko į patogių ir skanių receptų gretą.

Komentarai

  1. Labai skanus įrašas ir kaip tik šaldytuve gulinėja vyro sutaisytas viščiukas (pamerktas į sūrimą). Vis galvojau, kuo gi jį prieš kepant paskaninti. Ir štai tu su kadagio uogom :) Išbandysim!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pabandykit, juo labiau, kad pas Jus kadagių uogų turėtų netrukti :)

      Panaikinti
  2. olialia, nu tikrai kaip paprastai skamba... su gaidžiu jau viskas aišku, tik kaip su tais žiediniais kopūstais ir lazdynų riešutais susidomėjau ;) juos pavoliot tuose riešutuose, ar tiesiog į keptuvę pabarstyt ir tiek?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš paprasčiausiai pakepinau juos keptuvėje, tada įdėjau šiek tiek sviesto, žiedinius kopūstus ir paskrudinau. Bet daug tikslesnį (ir originalų) aprašymą rasi Jurgos M. tinklaraštyje http://savaitgaliorendezvous.blogspot.be/search/label/žiedinis%20kopūstas

      Panaikinti
  3. Teks prisipazinti esant foodista, nes praktiskai visi isvardinti punktai tinka, isskyrus interjerus :-)
    Kadagio uogu net du maisiukus turiu, tad reiks butinai isbandyti sita recepta

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Va va :) Gal dar gims tas potraukis, foodista Asta :)))))

      Kitą kartą perpasakosiu, kaip Matilda siūlo "susikalibruoti" savaitę ir gyvenimą, kad degustacijos neparyškintų kūno apvalumų :) Bendai paėmus - visai nieko ta knygiūkšgė - yra ir adresų, ir pastebėjimų visai naudingų, bet vien dėl to ji, manyčiau, negalėtų būti verčiama, nes kas pvz., Lietuvos foodistoms (foodistėms) naudingo iš Paryžiaus ir Belgijos restoranų bei frannkofoniškų blogų adresų? Na, gal naudinga, bet.

      Panaikinti
  4. Kokie skanučiai viščiukai :) reiks bandyt.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Žiauriai apetitozo:))) O kaip su kastruotu gaidžiu? Man tai kažkas nerealaus:) Belgijoje tai irgi turėtų būti, bandei?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ai, merci beaucoup, Odeta, bet rimtai - sulenda į pilvą net nepajunti, kad jau ant stalo tik grobliukai ;)

      Nea, nebandžiau. Belgijoje būna tik tokios vištos sriubai. Taip ir rašo, kad višta sriubai. Kūda tokia, mėsos beveik jokios, o ir ta, kuri yra - kieta. Tai nežinau, ar čia a.a. dedeklė, ar gaidys ;)

      O kas nerealaus? Kad gaidžius kastruoja, ar koks jau to kastrato labai geras skonis? :))

      Panaikinti
    2. tikiuosi apie skonį ėjo kalba... :D

      Panaikinti
  6. Kastruotas gaidys "Chapon", kaip tie dainorėliai...visada berniukas:))))) mėsa mikšta iki nerealumo...tiesa riebokas, bet skonis, kaip....turi favoritinę paukštieną...? Tai dar geriau:)
    mes likome maloniai sužavėti...apžavėti:)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Na, reikės pažiūrinėti turguje jų "chapon". A, prisiminiau, kad lyg tai Zawadzkos knygoj yra receptas "kaplonui" :) O jei jau sakai, kad geriau net už anties krūtinėlę... na, reikės paieškoti.

    Tiesa, neseniai pardėj radau žąsienos rillettes - nu tikrai skanunu (kaina šitai irgi patvirtina). Ačiū už rekomendaciją, Odeta :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Apie Zawadzką tik pas Tave ir mokausi, nors turiu jos knygą, bet iš principo...tik per Tave:) O krūtinėlė ir kastruotas gaidys yra visiškai skirtingų skonių, nesulyginamų. Abu labai skanūs.
    O tą kūdą vištą sultiniui, būtinai išbandyk, nieko nėra geriau. Tai dedeklės vištos, jos laksto, dėlioja kiaušinius...žodžiu sportininkės. Sultinį verdi apie dvi valandas, mėsą po to išmeti arba palieki kokiems įdarams, bet ne daugiau. Aš dabar draugus LT organizuoju optom iš ūkininko supirkti tokių vištyčių, sultinukui (užtenka naudoti pusę vištos, kad nenuviltų)
    Rūta, būtent žąsienos rilletas nerealesnio skonio nei antienos (gal dėl to jis ir pigesnis). Aš visada stengiuosi pirkti tik žąsienos. O ko nepadarysi dėl savo skrandžio:)))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ai :) gali ir iš knygos - gal geriau nei aš suinterpretuosi :)

      O dedeklytes sultiniui ir naudoju. Pirmą kartą bandžiau dar ir tas jos kūdas kojytes patroškinti, bet vis tiek jos tetiko tik priešui mušti. Pirmą kartą, kai užmačiau šias paukštytes parduotuvėje, buvo gal net šiek tiek keista, nes Lietuvoje nieko panašaus matyti nebuvo tekę - višta specialiai sultiniui. Ką jau sultiniui, turiu prisipažinti, kad ir normalios vištos skonį jau gerokai primiršau.

      Pritariu - aš irgi už žąsienos rillettes ;)

      Panaikinti
  9. Atsakymai
    1. Donatai, nežinau, koks tikslus tokio gaidžio atitikmuo, bet jei pažodžiui išversti pavadinimą, tai jis skambėtų "coq au genièvre"

      Panaikinti

Rašyti komentarą