Pašildytas pasninko alus (faro)

Jau gerokai įpusėjau skaityti aną kartą pristatytą M. Dewilde knygą "Foodista: traité pratique d'une gourmande accomplie". Sužinojau, kur ir kaip Paryžiaus foodista kaupia naudingą informaciją, lankosi degustacijose ir sportuoja, kad geri prisiminimai liktų išmaniajame ir bloge, o ne ant klubų ir taip toliau, ir panašiai. Taip po porą lapų kasvakar pasiekiau skyrelį "Les must have" (tikriausiai, kad nereikia versti, ar ne?), kuriame išvardintas baisybinis kiekis dalykų, kurie turėtų rasti vietą foodistos galvoje, virtuvėje ir namuose. Pavyzdžiui, virtuvėje (p. 68) foodista turėtų turėti: peilių rinkinį (geriausiai - japoniškų, kuriais galėtų dviem-trim judesiais susmulinti svogūną), sifoną (kad galėtų priblokšti draugus kokiomis nors lašišos putomis - espuma), mašinėlę makaronams (savo vardo vertiems itališkiems patiekalams), greitpuodį (kad galėtų per porą minučių išvirti ryžius), pomidorų skustuką (sako Matilda, kad jis toks galingas, kad neabejotinai pakeis foodistos gyvenimą), termometrą (kad galėtų sekti kepamos mėsos temperatūrą), špižinį puodą (minkštai ir sultingai mėsytei), įvairių serviravimo formelių (kad galėtų nepriekaištingai patiekti valgius), silikoninių formelių (kad net patį pirmą kartą makaronai pavyktų tobubulai), sulčiaspaudę (paprasčiausioms šviežioms ir vitaminų prisodrintoms sultims), virtuvinį kombainą (kuris padės įgyvendinti kulinarinius užmojus)ir galiausiai - duonkepę (šviežioms rytinėms bandelėms ir kitiems mieliniams užmanymams).

Fiuuuu. Nemažai, ką? Kas turite visą komplektą - pakelkite ranką. O maniškė amunicija kur kas paprastesnė: kombainas, duonkepė (kurios paskutiniu metu beveik nebenaudoju), viena serviravimo formelė ir kelios visiškai banalios silikoninkės formelės keksiukams. Net peilių normalių neturiu. Gėda pelėda, aišku - neprisiruošiu, bet pažanga jau bent tame, kad nusprendžiau, jog man tereikia vieno vienintelio peilio. Bet gero, nes su pavydu perskaičiau Nidos pasakojimą, kaip ji rinkosi peilius, o pasižiūrėjus į Aušros tobulai atriektą kekso gabalą - išvis amą praradau.

Na, o kol neturiu gero peilio - išsisuku be jo ir dalinuosi pasninko receptu be jokio peilio - pašildytas alus, kurį Zawadzką siūlo sugurkšnoti vietoje sriubos.


Originalus receptas

3 litrai alaus,
1 citrina,
2-3 šaukštai medaus,
1 šaukštas aliejaus.

Pagal skonį medumi pasaldintą alų užvirinti, įpilti truputį aliejaus ir įmesti citrinos griežinėlių. Prie šios sriubos patiekti padžiovintos duonos skrebučių - taip kaip prie kališano*, arba duonos skrebučių, apibarstytų druska ir kmynais.

* lenk. kaliszan - alaus, prancūziško vyno, citrinų sulčių mišinys sy cukrumi.


Patirtis ir patarimai

Pirmiausia pradėsiu nuo egzotikos. Kaitinau Lietuvoje, tikriausiai, kad mažai žinomą faro alų. Tai lambic tipo alus pakartotinai fermentuotas su cukraus sirupu. Aha, kas tas lambic alus? O tai -briuselietiškas spontaninės fermentacijos alus, kuris vėsdamas iš oro susigaudo būrį alkanų mielių. Šiosios maitinasi natūraliu misoje susidariusiu cukrumi ir gamina alkoholį. Kadangi cukraus šiame aluje yra labai nedaug - alkoholio lambic aluje taip pat tebūna vos 4-5 procentai. Taigi, dvejus metus brandintas lambic maišomas su cukraus sirupu ir iš viso šito gimsta naujas alus - faro. Neapasigaukit, jei faro pagamintas iš tikro lambic'o, jis visai nėra saldus. Taip, kiek saldesnis, nei likusieji lambic alūs, bet gana nuosaikus, rūgščiasaldis.


Naudojau faro, nes namuose, po svečių vizito, tuo metu nebuvo jokio kito (pasitaiko ir taip), o ir mano liežuvio nuomone, rūgštelėjęs faro skonis turėjo puikiai derėti su medumi ir citrina. Jūs galite naudoti bet kokį aukštos fermentacijos alų - taip, tą stipresnį, verdamą mažųjų bravorėlių. Mat, palyginus su lageriais, aukštos fermentacijos alūs turtingesni skoniais ir aromatais, o kaitinami neišskiria to specifinio lageriško kartėlio. Žinoma, galite rinktis ir sodriai apyniais pagardintus alus - jei tik kartumas yra mėgiamas jūsų skonis. Trumpiau tariant, nekaitinkit "Švyturio", "Utenos" ir panašių alų, rinkitės mažųjų bravorininkų produkciją :)

Dviem stiklinėms kaitinto alaus reikės:

2 stikllinių alaus,
2 griežinėlių citrinos,
2 arbatinių šaukštelių medaus (galima daugiau, galima mažiau),
1 gvazdikėlio,
vos vos druskos.

Alų supilkite į puodą, įdėkite medaus, gvazdikėlį, mažą žiupsnelį druskos ir pakaitinkite, bet neužvirinkite. Į stiklines įdėkite po citrinos griežinėlį ir užpilkite alumi. Patiekite su paskrudintomis juodos duonos juostelėmis.

Skanu ne tik vietoj sriubos ir ne tik pasninko metu ;)


Komentarai

  1. Chachacha...prajuokinai apie amunicija:) Aš šiais metais pasidovanojau sau, labai labai japonišką peilį ir prigrąsiau, kad niekas prie jo neprisiliestų. Dar niekas neliečia, o aš jau spėjau pirštus nusipjaustyti gal kokius 15 kartų:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nebaugink, aš ir duonos peiliu sugebu susiraikyti pirštus - ir dar iškart keliose vietose, tai kas bus su normaliu peiliu?

      Panaikinti
  2. To Faro ir pas mus yra pirkt. Kad jis man žiauriai patinka turbūt sakyt nereikia :)
    O iš amunicijos tai man reik būtinai termometro ir to įrankio creme brulee degint :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Smagu girdėti, nes aš, artėjant grįžimo laikui, vis dažniau padūsauju dėl belgiškų alų ;) trumpiau tariant - valio!

      Nors teisybės delei reikėtų pridurti, kad tas butelinis faro "nelabai tikras", nes pasterizuotas, bet kad "tikrojo" galima nusipirkti tik iš gamintojo ir išgerti reikia ji per 2-3 dienas nuo išpilstymo, nes gali sprogti buteliai. "Tikrasis" mažiau saldus ir turi švelnų pelėsio pokvapį ;)

      Tai perku butelinį, nes kitaip rekėtų įsileisti į tikrą faro medžioklę ;)

      Buvau kažkada užsimanius tos lietlempės, bet po to tas noras atslūgo. Labiau trokštu greitpuodžio ;)

      Panaikinti
  3. Pirma mintis perskaičius pavadinimą - tikriausiai šis receptas tiktų gydytis nuo peršalimo ir sopančios gerklės... :) kažkada vienas gydytojas patarė :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. O taip, iki foodistės ir man dar toloka. Nei kombaino (nes senutėlis atitarnavo ir jau amen), nei gerų peilių, kas mano nuomone, tikrai labai svarbu, o jau apie mandresnius dalykėlius net nekalbėsiu. Užtat ne per seniausiai vyras įtaisė termometrą ir senutėlė sulčiaspaudė dar puikiai tarnauja :) Galvojau apie duonkepę, bet ai, nereikia man jos. Labiau norėčiau ledų gaminimo mašinėlės.
    Mėgstam šildytą alų, kurio dažniausiai norisi skanauti žiemą ir naujai atradom, kaip sakai, mažųjų bravorėlių alų. Gerumas neišpasakytas, ypač tamsieji, nes būtent tokių mėgėja esu :) Įsivaizduoju, kaip aš ragaučiau visokio alaus Belgijoje, nežinau, kuo baigtųsi...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia irgi jų visokių yra, bet retai kada degustacijos baigiasi baisiomis pagiriomis - tikriausiai, kad mažas pridėtinių medžiagų kiekis turi privalumų ;) Mes irgi ruošiamės Lietuvos aludarių kūrybos atradimais - kai išvažiavom iš Lietuvos, mažieji dar buvo tik beįsibėgėjantys, tespėjom Aukštaitijos bravorėlių alaus paragauti. Ką galėtum rekomenduoti, Aušra?

      O ledų aparatėlis - labai geras daiktas. Nusipirkau aš tokį visai paprastutį praeitą vasarą - tikrai jau spėjo atsipirkti. O ir makaluoti galima visokiausius ledus, kokie tik į galvą šauna. Atrodo, kad mano prancūzė Matilda bus šitą svarbų virtuvės daiktą pražiūrėjus :)

      Panaikinti
    2. Pilstomo labai neblogo visokio alaus dabar geriausiai ragauti "Alyne". Yra ir didžiųjų alaus daryklų alaus, ir mažųjų bravorėlių ir čekiško, ir vokiško, net belgiško (tik dabar pamačiau!), bet visi jie nesulyginamai gardesni nei buteliniai parduotuvėse. Kai tik atvažiuosit, būtinai rekomenduoju. Prisiliurlini į butelius ir skubi degustacijon su draugų kompanija :)
      http://www.alynas.lt/lt/alaus-katalogas/

      Panaikinti
  5. Skaitau ir tyliai kikenu: pasirodo, esu tiesiam kely link foodistės :D Turiu duonkepę (myliu myliu), termometrą (panaudojau gal 2 kartus), greitpuodį (2 kartai), mašinėlę makaronams (1,5 karto...), serviravimo ir kepimo formelių jau kolekcija (naudoju dažnai). Liko sulčiaspaudė (tikrai neturėsiu, nepatinka man jos), sifonas (gal kitam gyvenime), virtuvinis kombainas (nebent kada nors įvyks stebuklas ir turėsiu Kitchenaiden'ą :)), peilių rinkinys (pirštus apsikapoti sugebu ir su savaisiais paprastaisiais), pomidorų skustukas (o bulvių netinka? :D). Ir vienintelis daiktas kurio tikrai norėčiau - špižinio puodo.
    Ačiū, Rūta, dabar žinau ko man trūksta iki pilnos laimės :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Super! Špižinis puodas mano svajonių sąraše irgi jau kuris laikas sukiojasi, bet vis atidėlioju, nes Vilniaus namuose turiu tokią a la imitaciją, lengvą troškinimo puodą. O šiuo metu tai pirmiau pirkčiau greitpuodį (bet kainooooos kažkaip visai neįkvepia :)), tačiau po peilio :) Įdomumo dėlei, kokį greitpuodį pati naudoji?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano greitpuodis ne iš brangiųjų, va toks: http://www.indai.lt/Namams/Ispardavimas-oxid/ABERT-DAILY-greitpuodis-12-L.html
      Tik nuotraukoje jis max 5 l talpos, maniškis 12 l bent dvigubai aukštesnis :)
      Bet aš jo nenaudoju pagal paskirtį, nes jame troškintas maistas turi kažkokį specifinį skonį. Pradžioj maniau, kad tai tik man vaidenasi, bet tą patį sakė ir kelios pažįstamos, naudojančios greitpuodžius. Todėl dabar greitpuodyje vyras daro girą, nes tai pats didžiausias puodas namuose :)

      Panaikinti
    2. Gera investicija girai :) Mano tėvai naudoja visai paprastą greitpuodį - tai baisiai patenkinti, kažkaip nieko nesakė apie pasikeitusį skonį ar atsiradusį prieskonį. Todėl ir aš pradėjau dairytis. Gal čia nuo metalo sudėties priklauso?

      Panaikinti
  7. O kur Lietuvoje yra pirkt?

    Beje, pas mane irgi kukli (nors pagal foodistą, ji pasiteirautų, kaip aš maistą gaminu, jei iš viso sąrašo turiu tik peilius ir virtuvės kombainą (mini)) virtuvės amunicija, nors sifono tai labai noriu :/ Tiesą sakant, pas mane kita bėda - virtuvė vonios dydžio, tad...

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anksčiau, pamenu, kad Prismoj būdavo belgiškų alų. Vinotekoje, jei nemeluoja atmintis, būdavo britiškų, ar ne? Nežinau kaip ir kur dabar, reikia Jurgitos klausti - ji ekspertė :)

    O dėl virtuvės dydžio, tai Tu teisus. Kita vertus, kokia didelė ji bebūtų, vis tiek bus per maža. Aš šiuo metu "valdau" gana nemažą virtuvinį plotą, bet viską sukaišioti taip, kad patogu būtų surasti ir ištraukti - iššūkis :/ paskutiniu metu vis knieti apmažinti tuos turėjimus. Kad ir vietoje 8 bilekokių peilių įkalti vieną :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą