Apkeptas karpis

Žuvį mes valgome savaitgaliais, kai kokią vieną kitą susigaunam turguje. Pasirinkimas čia tikrai nemažas, tik svarbu tinkamu laiku aplankyti žuvų prekyvietę, kad galėtum ilgiau pasukti galvą, ko šiandien nori. Ragavom jūrinių ešerių, skumbrių, menkių, plekšnių ir jūros liežuvių, upėtakių, kuprių ir lašišų, barzdočių ir doradų, vėjažuvių ir porą tokių, kurių pavadinimų iki tol nežinojau ir po to pamiršau, kriauklių visokių ir krevečių.

Dažniausiai parsineštas žuvis aš kepu oraitėje - kad mažiau galvą reikėtų sukti, kaip ir kiek laiko ir nereikėtų  trypčioti palei keptuvę. Turguje išvalytą (kiekvieną kartą mėgaujuosi, kai žuvininkas paklausia, ar išvalyti žuvį, o aš atsakau, kad taip, žinoma, taip) žuvį nuplaunu, pasūdau, įpjaunu prie stuburo 2-3 rėžius, į juos įspraudžiu po sviesto-citrinos-petražolės-pipirų gniutulėlį ir pusvalandžiui į orkaitę. Mmm, gerumėlis, net mano vyras, kuris šiaip jau yra iškasęs karo šakutę prieš žuvis, valgo.

Bet šį kartą taip užsimaniau elementariai keptos žuvies, kad nepaisiau ir savojo nemeilės tokiai žuviai... Tokiai, kokią kepa po sėkmingos žvejybos: supjausto gabalais, pasūdo, pavolioja miltuose ir į karštus riebalus. Pabarstytai kapotais svogūnų laiškais ir krapais, pašlakstytai citrinos sultimis... Et, gerumėlis!


Originalus receptas

1,5-2 kg karpio,
druskos,
2 kiaušiniai,
6-7 džiūvėsėliai,
2 šaukštai sviesto,
petražolių lapų.

Karpį nuskusti, išdarynėti, nuplauti, supjaustyti dalimis, truputį įpjauti nugaroje ir pabarstyti druska. Kai įsisūrės, nusausinti, pavolioti kiaušinyje, paskui džiūvėsėliuose, įdėti į įkaitintą sviestą ir iškepti. Patiekti pabarsčius svieste kepintomis petražolėmis arba apdėti kitomis derančiomis daržovėmis: žaliaisiais žirneliais, špinatais, rūgštynėmis, raudonaisiais kopūstais ir pan.


Patirtis ir patarimai

Pietus ruošiau viso labo dviems valgytojams, tad man pakako 0,5 kg svėrusio karpio (kai pirkau, net žuvininkas kilstelėjo anktakį, ar tikrai tik vieną tokį mažą?). Na, aš esu įsitikinusi, kad nusipirkau karpį. Na, bent jau tikrai kažką iš karpių šeimos, nors mano vyras tuo linkęs abejoti (reikės laukti tėčio verdikto - jis mano geriausias žuvų žinovas). Taigi, pietums man prireikė:

1 vidutinio karpio (manykim, kad ta žuvis buvo karpis),
druskos,
juodųjų pipirų,
1 kiaušinio,
miltų ir džiūvėsėlių žuviai pavolioti,
60-80 gr sviesto (galima sėkmingai kepti ir aliejuje),
svogūnų laiškų (vietoje petražolių, kurių turguje nenusipirkau),
citrinos bei alyvų aliejaus su rozmarinais (pagardinimui).

Išpjoviau žuvelės filė, supjausčiau daugiau mažiau vienodo dydžio gabalėliais, pasūdžiau ir palikau kelioms minutėms. Išplakiau kiaušinį ir skirttingose lėkštelėse pasiruošiau miltus bei džiūvėsėlius, keptuvėje išlydžiau sviestą. Žuvies gabalėlius pavoliojau miltuose, tuomet - kiaušinyje, tada - džiūvėsėliuose ir sudėjau kepti. Kepiau ant vidutinės kaitros, po kokias 2-3 minutes iš abiejų pusių.

Taip iškeptą žuvį valgėme su biriais ryžiais, pagardintais citrinos sultimis, druska, pipirais ir šlakeliu alyvų aliejaus su rozmarinais. Puikus daiktas ta žuvis, vienok.