2013 m. birželio 30 d., sekmadienis

Sago kruopų pudingas

sago pudding

Kai pirmą kartą namuose varčiau dar spaustuve kvepiančią "Lietuvos virėją", akį patraukė ne tik vėžlių sriuba, kiškienos sūris ir aukšliagrybiai, bet ir nesuprantama egzotika dvelkiančios sago kruopos. Hm, kas per vienos? Knygoje paaiškinta labai paprastai - tai iš saginių palmių kamieno šerdies gaminamos kruopos ir miltai (p. 17). Oho! Palmės šerdies perlai XIX a. Vilniaus virtuvėje! Neįtikėtina! Nors kodėl gi, jei jau tada vilniečiai kepė austres ir stingdė blanc-manger, tai kodėl juos turėjo stebinti kažkokių palmių perlai? O man teko apie juos pasigooglinti.

Pasirausus internete sužinojau, kad sago kruopos arba perlai - tai smulkūs tikrosios sago palmės krakmolo rutuliukai. Krakmolas gaminamas iš suskaldytos sago palmės šerdies ją trinant vandenyje tol, kol suyra augalo audiniai ir lieka tik krakmolingas skystis. Kai šis nusistovi, vanduo nupilamas, o krakmolo košė išdžiovinama. Sago miltai naudojami Naujosios Gvinėjos, Molukų salų, Malaizijos, Šrilankos, Indonezijos ir Pietų Azijos virtuvėse. Naujoje Gvinėjoje ir Molukų salose sago vadinamas saksak, eaten arba sagu. Iš sago miltų dažniausiai verdama košė, kepami blynai arba gaminami desertai. Iš sago perlų dažnai ruošiamas saldus pudingas. Malaizijoje sago gula melaka gaminamas iš vandenyje virtų sago perlų, kurie patiekiami su palmių cukraus sirupu ir kokosų pienų. Tuo tarpu didieji britai sago perlus pudingui verda saldintame piene ir vėliau gautą masę sutirština kiaušiniu arba kukurūzų miltais. Šio pudingo skonis panašus į pagamintą iš ryžių arba tapijokos perlų. Trumpiau tariant, britiškas variantas labai panašus į tą, kurį savo knygoje aprašė ir Zawadzka.



Aš sago kruopų medžioklę pradėjau prieš kelis metus, kai tik jas užmačiau "Lietuvos virėjoje" - į keistas ekologiškų, tradicinių ir netradicinių prekių parduotuves nosį kišdavau tiek kelionių, tiek darbinių komandiruočių metu - gal gi imsiu ir rasiu. Bet ne, neradau. Atvykus į Briuselį taip pat pasižvalgydavau afrikietiškų maisto produktų parduotuvėlėse, azijietiškame prekybos centre Kam-yuen, bet niekaip iki šiol tų baltų perliukų neaptikdavau. O štai šį šeštadienį, nė negalvodama apie sago palmes, užsukau į miesto centre įsikūrusią azijietišką parduotuvę ir beveik užlipau ant konteinerio su sago kruopomis. Štai taip, o ėjau pirkti ryžių. 


Originalus receptas

1,5 stiklinės baltųjų sago kruopų,
1 litras pieno,
0,5 šaukšto sviesto,
6 kiaušiniai,
0,5 stiklinės cukraus,
truputis citrinų žievelių ir cinamono.

2013 m. birželio 28 d., penktadienis

Plakta grietinėlė su vafliais

Vasarą viskas prityla ir sulėtėja. Net Briuselis, kurio saulės šiluma nelepina, nuo liepos pradeda rimti ir tuštėti. Mažėja kostiumuočių, tyla lagaminų ratelių ūžesys, vaikams baigiasi mokslo metai, tuštėja gatvės ir parkai. O savaitgaliais miestas išvis sustingsta letarge - kas tik gali patraukia link jūros, vandenyno, į kalnus, leidžiasi į keliones automobiliu, dviračiais, laivais. Įkalintieji mieste savaitgaliais stengiasi rasti laisvą kėdę vyno bare, madingoje terasoje ar jaukiai įsitaisyti savam balkone. Su knyga, su draugais ar (ir) kepsnine (kaip dažnai daro kaimyninio namo pastogėje apsigyvenę amerikiečiai). Ir tuomet ima mus toks pavydas! Mes neturim nei balkono, nei terasos, nei kepsninės. Visi mūsų laukiniai valgymai vyksta parke. Žalsvame šimtamečių medžių pavėsyje, tarp mirguliuojačių saulės atspindžių, šalia kvepiančių laukinių česnakų ir irti pradėjusių cementinių parko vazų... tyliai... tarsi viename iš Havišem rūmų užkaborių. Ir kai šilta, kai lėta... taip tingisi ilgai gaišti virtuvėje.


Originalus receptas

3 stiklinės grietinėlės,
0,25 kg cukraus,
vanilės arba džiovintų citrusinių vaisių žievelių,
sulčių ir uogienės.

2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

Apelsininis mozūras

Praėjusi savaitė buvo pilna atostogų jausmo, šiaurinio jūros sūrumo, skaitymo parko pavėsyje, plepėjimų iki paryčių ir vasaros. Taip ir norėtųsi užstrigti šiose dienose - pilnose saulės zuikučių, raivaus lėtumo, ilgai negęstančių zefyrinių saulėlydžių, braškių ir pieniškų ledų, aplink kojas plazdančių klosčių, bičiulių ir rosé su ledukais... tu toks šį kartą nuostabus, birželi.

Kai žiauriai norisi iki vėlumos sėdėti šurmulingoje vyninės ar tapinės terasoje... plepėti apie nieką ir iš senkančios vyno taurės spėti, kokios bus atostogos... kokia bus vasara... tik šį kartą be didelio nekantrumo ir su daug ramybės. Gal todėl, kad vasara jau. Ir Paryžius kitą savaitę. Po jo - giedančios pušys Aukštaitijoje, vėsus ežero vanduo, vaivorykštės nusirpintos miško avietės... mylimos šypsenos, sūpavimasis po sena obelimi, žiogai ir rosé su ledukais...

O šiandien - Zawadzkos mozūras draugams.


Originalus receptas

3 stiklinės miltų,
0,75 stiklinės sviesto,
2 kiaušiniai,
1 stikliukas arako,
0,5 stiklinės cukraus,
2 apelsinai,
2 citrinos,
800 g cukraus.

2013 m. birželio 6 d., ketvirtadienis

Laukiniai smidrai - antras dublis pagal receptą "Šparagai"

Savaitgalį vietiniame bobo turguje užtikau laukinių smidrų (šparagų). Nei brangu, nei pigu - sugniaužiamas ryšelis kainavo 6 eurus. Kas, palyginus su šimtu eurų įvertintais briedžiukais, pasirodė visiškas niekis. Elgtis su laukiniai smidrais reikia daugiau mažiau taip pat, kaip ir su daržiniais - trumpai apvirti, atvėsinti šaltame vandenyje su ledukais ir patiekti. Kaip labiau patinka - su šiek tiek sviesto ir džiūvėsėliais, su citrinos sultimis ir alyvų aliejumi, su rūgščiu padažu (kaip mėgsta flamai), minkštai virtu kiaušiniu ir skrebučiu, vienus, salotose arba greta žuvies ar paukštienos. Trumpiau tariant, duokite valią vaizduotei arba pasmalsaukite internete.


Laukiniai smidrai (Ornithogalum pyrenaicum) turi visą eilę poetiškų vardų: Prūsijos smidras, Bath smidras, miškinis smidras, Pirėnų Betliejaus žvaigždė arba dagioji (ar tai spygliuotoji) Betliejaus žvaigždė. Augalo ūgliai yra šviesiai žalios spalvos, žymiai "lieknesni" už auginamus daržuose, maždaug gero sprindžio aukščio, laibą kotelį vainikuoja kūgio formos galva. Jų skonis artimas žaliesiems smidrams, galbūt per milimetrą ryškesnis, bet tai jau labai subtilus kiekvieno ragaujančio reikalas. O dar priklauso ir nuo to, su kuriais žaliaisiais smidrais palyginsi. Mat, lėtai ir tvarkingai auginami smidrai-šparagai būna ryškesnio skonio, nei išsistiebę per rekordiškai trumpą laiką.