Plakta grietinėlė su vafliais

Vasarą viskas prityla ir sulėtėja. Net Briuselis, kurio saulės šiluma nelepina, nuo liepos pradeda rimti ir tuštėti. Mažėja kostiumuočių, tyla lagaminų ratelių ūžesys, vaikams baigiasi mokslo metai, tuštėja gatvės ir parkai. O savaitgaliais miestas išvis sustingsta letarge - kas tik gali patraukia link jūros, vandenyno, į kalnus, leidžiasi į keliones automobiliu, dviračiais, laivais. Įkalintieji mieste savaitgaliais stengiasi rasti laisvą kėdę vyno bare, madingoje terasoje ar jaukiai įsitaisyti savam balkone. Su knyga, su draugais ar (ir) kepsnine (kaip dažnai daro kaimyninio namo pastogėje apsigyvenę amerikiečiai). Ir tuomet ima mus toks pavydas! Mes neturim nei balkono, nei terasos, nei kepsninės. Visi mūsų laukiniai valgymai vyksta parke. Žalsvame šimtamečių medžių pavėsyje, tarp mirguliuojačių saulės atspindžių, šalia kvepiančių laukinių česnakų ir irti pradėjusių cementinių parko vazų... tyliai... tarsi viename iš Havišem rūmų užkaborių. Ir kai šilta, kai lėta... taip tingisi ilgai gaišti virtuvėje.


Originalus receptas

3 stiklinės grietinėlės,
0,25 kg cukraus,
vanilės arba džiovintų citrusinių vaisių žievelių,
sulčių ir uogienės.

Šaltoje vietoje iki standžių putų išplakti grietinėlę, įberti truputį vanilės arba citrusinių vaisių žievelių, puodelį smulkaus cukraus, atsargiai išmaišyti ir perdėti į pusdubenį. Apipilti sultimis, papuošti uogiene ir apdėti vafliais arba biskvitiniais sausainiukais.


Patirtis ir patarimai

Grietinėlę aš plakiau rankomis. Ne todėl, kad sustreikavo virtuvinis kombainas. Paskutiniu metu dažnai taip darau - tiek kiaušinius, tiek grietinėlę plaku rankomis, nes kuomet dirba kombainas - aš nespėju pamatyti, kada iki kaip tie baltymai ar grietinėlė yra išplakta. Taip grietinėlę labai greitai perplakdavau ir dažnai ji gaudavosi tokia jau labai sviestiška. Tas pats ir su baltymais. Tiesa, pastaruosius rankomis išplakti tikrai ilgai neužtrunka - svarbu sužiūrėti, kad indas būtų sausas, kad kad su baltymu nepatektų trynio ir pan. Bet šį kartą apie grietinėlę. Jos nereikia plakti iki kietumo. Pakanka, kad suplaktos putos būtų standžios, pakabintos šaukštu - nesubliukštų.

O išplaktą grietinėlę galima naudoti taip, kaip tik širdis geidžia: valgyti vieną, su vaisiais, su želė gabaliukais, užsikrėsti ant kisieliaus, paskaninti pyragus ar tortus, "pariebinti" ledus ir dar visaip kitaip paskaninti gyvenimą.

Keturiems žmonėms pakanka:

250 ml atšaldytos grietinėlės,
3-4 šaukštų smulkaus cukraus,
pusės citrinos sulčių,
šviežių vaisių arba uogienės,
8 vaflių.

Išpkatą grietinėlę sukrėčiau į konditerinį maišelį ir išraičiau ant vaflių (sakykim, kad apverčiau Zawadzkos receptą aukštyn kojom, tiksliau, aukštyn vafliais) grietinėlės lizdelius, į kuriuos patupdžiau po keletą sezoninių uogų: aviečių, raudonųjų serbentų ir šilauogių. Nepamaišytų ir mėtos lapelis, jei tik jį turite šaldytuve, ant palangės ar darže.

Labai paprasta, bet skonis - tikrai neprastas. Savrbiausia, mano galva, neperplakti grietinėlės ir nusipirkti (arba išsikepti) trapių vaflių.